Didžiausios skolos – liberalcentristų ir konservatorių
Kaip DELFI teigė didžiausios valdančios partijos Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atsakingasis sekretorius Algis Urbonas, partija turi apie 1,1 mln. Lt įsiskolinimų.
Konservatorių-krikdemų koalicijos partnerė Liberalų ir centro sąjunga (LiCS) turi apie 1,306 mln. Lt skolų, o Liberalų sąjūdis, birželio 30 d. duomenimis, yra skolingas 404 tūkst. Lt.
Tokius duomenis apie LiCS ir Liberalų sąjūdžio įsiskolinimus pateikė liberalcentristų atsakingoji sekretorė Edita Stundžiaitė bei Liberalų sąjūdžio atsakingasis sekretorius Raimondas Imbrasas.
Pastarojo teigimu, liberalams skolos velkasi dar iš praėjusios parlamento kadencijos, kai atskilę nuo liberalcentristų liberalai įkūrė naują partiją, tačiau negalėjo gauti valstybės biudžeto dotacijos, mat ji suteikiama atsižvelgus į praėjusių rinkimų rezultatus.
„Mūsų situacija buvo pakankamai sudėtinga, kadangi vyko rinkimai ir į savivaldą, ir į Seimą, o mes jokio finansavimo neturėjome. Tai, aišku, mus dar šiek tiek slegia, tas praeitas laikotarpis, kadangi pinigų neturėjome, o turėjome suktis kažkaip, kad sudalyvautume rinkimuose, tai, birželio 30 d. duomenimis, mūsų partijos įsiskolinimas atmetus atlyginimus, mokesčius „Sodrai“, GPM‘ą, 404 tūkst. Lt“, - DELFI sakė R. Imbrasas.
Dar viena valdančios koalicijos partnerė Tautos prisikėlimo partija (TPP), pasak jos pirmininko Arūno Valinsko, įsiskolinimų neturi.
Opozicija teigia skolų arba neturinti, arba turi nedaug
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Algirdas Butkevičius taip pat teigia, kad jo vadovaujama politinė jėga įsiskolinimų šiuo metu neturi. Tą patį sakė ir partijos „Tvarka ir teisingumas“ atsakingasis sekretorius Evaldas Lementauskas.
Darbo partijos pirmininko pavaduotoja Loreta Graužinienė DELFI teigė, kad „darbiečiai“ šiuo metu turi apie 500 tūkst. Lt vertės įsiskolinimų. Tuo metu partijos pirmininkas Viktoras Uspakichas pasakojo, jog įvertinus partijai priklausančius, bet šiuo metu areštuotus Darbo partijos pinigus, net ir atskaičiuos visas įmanomas baudas vadinamojoje Darbo partijos buhalterijos byloje, „darbiečiai“ esą gyvena „su pliusu“.
„Kad būtų visiškai neginčijamai pripažinta, kad tai skola, tokių nėra. O jeigu pažiūrėtume į visą balansą ir su ginčijamomis ir visa kita, tai pas mus pliusas, nes pas mus „užšaldyta“ yra 6,5 mln. Lt. Jie nėra pas mus konfiskuoti, jie „užšaldyti“ kol vyksta teismo procesas, o ieškinio iškelta tik 3,8 mln. Lt, o 6,5 mln. Lt areštuota. Plius 1,2 mln. Lt bus dar ginčijami, tai susidaro beveik jau 7 mln. Lt daugiau“, - pasakojo „darbiečių“ vadovas.
„Aš galvoju, kad iš tų 6,5 mln. Lt didžioji dalis bus grąžinta, tai tada mes sėdike pliuse, bet negalime dabar jų naudoti, - pridūrė V. Uspaskichas.
Krikščionių partijos pirmininko Gedimino Vagnoriaus tvirtinimu, jo vadovaujama politinė jėga skolų iš viso neturi, o Valstiečių liaudininkų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis teigia, kad jo partija skolinga viso labo apie 100 tūkst. Lt.
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai įsiskolinę 1,1 mln. litų, Liberalų ir centro sąjunga – 1,306 mln. Lt, Liberalų sąjūdis – 404 tūkst. Lt, Darbo partija – apie 500 tūkst. Lt, Tautos prisikėlimo partija, Lietuvos socialdemokratų partija, „Tvarka ir teisingumas“ ir Krikščionių partija teigia neturintys įsiskolinimų.
Skyrė 4 mln. Lt partijų rinkimų išlaidų kompensavimui
Politinių partijų pajamas paprastai sudaro verslo ar fizinių asmenų paaukotos lėšos, nario mokesčiai, taip pat lėšos, surinktos iš leidybinės ar kitos veiklos, bankų paskolos, palūkanos už bankuose laikomus indėlius bei kasmetinė valstybės biudžeto dotacija, kuri 2008 m. visoms partijoms kartu sudarė 20 mln. Lt, šiems metams sumažėjo iki 5,498 mln. Lt.
Dar vienas lėšų šaltinis – dalies politinės kampanijos išlaidų kompensavimas už praėjusius rinkimus. Remiantis Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymu, partijos gali pretenduoti į 25 proc. dydžio praėjusios politinės kampanijos išlaidų kompensaciją.
Šios lėšos pasiekiamos toms politinėms jėgoms, kurios per praėjusius rinkimus surinko ne mažiau nei 3 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų, nėra padariusios šiurkščių pažeidimų bei neturi per rinkimų kampaniją (o ne apskritai) susidariusių įsiskolinimų.
Ir nors sunkmečiu premjeras Andrius Kubilius kalba apie taupymo bei diržų veržimosi būtinybę, ministrų kabinetas iš Privatizavimo fondo nutarė skirti 4,099 mln. Lt, kurie turėtų padengti dalį praėjusių Seimo rinkimų išlaidų.
Sprendimus priėmė turintieji didžiausių skolų
Iš viso pagal surinktų rinkėjų balsų kiekį partijos galėjo pretenduoti išsidalinti 6,3 mln. Lt. Pagal praėjusių rinkimų duomenis, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) politinėms partijoms paskirstė didžiausias įmanomas kompensacijų sumas.
Konservatoriai maksimaliai galėjo pretenduoti atgauti 1,5 mln. Lt, socialdemokratai - 1,4 mln. Lt, liberalcentristai - 746 tūkst. Lt, socialliberalai - 634 tūkst., „tvarkiečiai“ - 587 tūkst. Lt, Liberalų sąjūdžis - 512 tūkst. Lt, Darbo partija - 456 tūkst. Lt, Tautos prisikėlimo partijai - 143 tūkst. Lt. Kitoms partijoms maksimalios galimos išlaidos neviršytų 100 tūkst. Lt.
Kadangi Vyriausybės skirta suma apytiksliai 2 mln. Lt mažesnė nei galima maksimali kompensacija, partijos gaus atitinkamai mažesnes pinigų sumas.
Kaip matyti iš pačių partijų atstovų pateiktų duomenų, didžiausios skolos slegia dvi valdančios koalicijos partneres – konservatorius-krikdemus ir liberalcentristus.
Sprendimą skirti tam tikrą sumą, kuri bus skirta dalies partijų rinkimuose patirtų išlaidų kompensavimui, priėmė Vyriausybė, kurią natūraliai sudaro valdančios koalicijos partijų deleguoti ministrai.
Kaip rodo VRK duomenys, partijų rinkimų kampanijos išlaidos iki šiol buvo kompensuotos tik 2005 m., tuomet šiam tikslui metų viduryje peržiūrėjus biudžetą skirta 1,6 mln. Lt.