Apžvalgoje minima, kad dalinė arba visiška privatizacija galėtų būti taikoma oro uostams Vilniuje ir Kaune, įmonei „Lietuvos jūros laivininkystė“, taip pat kalbama, jog bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ vykdomą krovos darbų finansinę veiklą galėtų vykdyti privatus sektorius, privatų sektorių norima įtraukti ir į svarbiausius Klaipėdos uosto savininko ir operatoriaus ateities plėtros projektus.
Dokumente taip pat sakoma, kad įmonės „Lietuvos paštas“ privatizavimas būtų neįmanomas dėl silpnos jos finansinės veiklos, ši galimybė nesvarstoma ir aptariant bendrovės „Klaipėdos naftą“ situaciją.
„Nesigąsdinkim ir nesigąsdinkit, privatizavimas nėra kažkoks savaiminis tikslas šioje srityje. Ko mes norime, tai norime efektyvaus šio turto valdymo pagal Vakarų standartus. Jau žinote tuos mūsų skaičius, nuo tų 17 mlrd. Lt valstybės turto vertės, jeigu valdytume pagal vakarietiškus skandinavų standartus, tai turėtume gauti iki 1,5 mlrd. Lt papildomų pajamų į biudžetą“, - po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė premjeras A. Kubilius.
„Na, o kaip rodo kitų šalių praktika ir patirtis, susitvarkius su turto valdumo skaidrumu pagal visus tarptautinių rinkų standartus, vėliau į tokio turto valdymą nedidele dalimi yra kviečiamas ir privatus kapitalas. Bet tai yra šiuo atveju ne privatizavimo tikslas ir ne pajamų tikslas iš to turto kažkokių papildomų pajamų į biudžetą, bet siekiama, kad privatus kapitalas įneštų geros savo patirties į turto valdymą“, - pasakojo premjeras.
Tačiau jis neatskleidė, apie kokias konkrečias įmones kalbama, minint galimybę į jų valdymą įsileisti privatų kapitalą.
Pasak A. Kubiliaus, iki rugsėjo 1 d. Ūkio ir Finansų ministerijos turėtų pateikti labai aiškų planą, kaip pertvarkyti šių įmonių ir turto valdymą. „Tada pradėsime vykdyti tą turto valdymo pertvarką ir tik po to jau galime kalbėti, kiek to privataus kapitalo ir kada galėtų čia atsirasti“, - teigė ministras pirmininkas.
A. Kubilius paminėjo, jog toks būdas gali būti taikomas kai kurioms energetikos sektoriaus įmonėms, taip pat miškų, nekilnojamojo turto, transporto sektoriuose.
Valstybė norėtų atsisakyti reguliuoti ir valdyti leidybos ir informacijos paslaugų pošakiui priklausiančių įmonių, tarp jų ir Lietuvos radijo ir televizijos centrą.
Klausiamas, kodėl A. Kubiliui ne pirmąkart einant premjero pareigas, valstybės įmonių komercinį turtas buvo suskaičiuotas pirmą kartą, premjeras teigia prisiimąs kaltę, tačiau
„Prisiimu kaltę, bet pagal tarptautinių rinkų standartus, tai yra pirmą kartą suskaičiuota, kaip atrodo Lietuvoje šio turto valdymas. Šiuo atžvilgiu aš galiu tik pasakyti, paguosti, kad ne mes pirmi, ne mes vieninteliai, kurie tik po ilgo laiko pradedame žiūrėti į Vyriausybės atsakomybę, kaip valdomas toks turtas“, - teigė A. Kubilius.
Jo teigimu, iš viso turto Lietuvoje valstybė valdo tik 25 proc. dalį. Iki šiol, pasak premjero, valstybė turėjo kitus tikslus, tai yra siekė atsisakyti jai nereikalingo turto, o esą šiuo metu atėjo laikas siekti pelno.
DELFI primena, kad paaiškėjo, jog valstybės įmonių pelnas dividendų forma praėjusiais metais siekė tik 44,8 mln. Lt, tuo metu valstybės valdomo komercinio turto rinkose vertė siekia apie 18 mlrd. Lt, kai į tai neįtraukiama potenciali kelių vertė, neįskaičiuota laisvų komercinės paskirties žemės sklypų vertė.
Remdamasi kitų šalių patirtimi, Vyriausybė mano, jog efektyviai valdant valstybės turtą būtų galima sukurti 1,5-2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
