Kartu Vienoje gyvenantys 48-erių Horstas Michaelas Schalkas ir 50-metis Johannas Franzas Kopfas dar 2002 m. kreipėsi į atsakingas institucijas dėl santuokos įregistravimo. Miesto savivaldybė atsakė neigiamai, mat santuoką Austrijoje buvo leidžiama įregistruoti tik skirtingų lyčių asmenims. Homoseksualai pasiskundė Vienos regiono valdytojui, tačiau šis patvirtino savivaldybės poziciją.
Vyrai nenuleido rankų ir kreipėsi į Konstitucinį teismą, teigdami, kad teisinės kliūtys yra diskriminuojančios ir pažeidė jų teisę į privatų bei šeimos gyvenimą.
Teismas atsisakė nagrinėti šį skundą, nes esą nei šalies konstitucija, nei Europos žmogaus teisių konvencija nereikalauja, kad santuokos – motinystės/tėvystės prielaidos – samprata apimtų ir kitokius santykius. Tos pačios lyties asmenų santykių apsauga esą neįpareigoja keisti santuoką reglamentuojančius įstatymus.
Šių metų sausį Austrijoje įsigaliojo įstatymas, kuriuo siekiama homoseksualų poroms leisti formaliai įtvirtinti savo ryšius ir suteikti tam teisinę reikšmę. Nors daugelis teisių ir įsipareigojimų vienodai taikomi tiek sutuoktiniams, tiek partneriams, kai kurių skirtumų liko.
Pavyzdžiui, tik partnerystę įteisinusiems asmenims neleidžiama įsivaikinti nei svetimo, nei partnerio vaiko, draudžiamas ir dirbtinis apvaisinimas. Dar 2004-aisiais austrų pora EŽTT pasiskundė dėl kelių konvencijos straipsnių pažeidimo. Jie pasipiktino negalėję įregistruoti santuokos, patyrę diskriminaciją dėl seksualinės orientacijos ne tik dėl tokio sprendimo, bet ir nesulaukę jokios alternatyvos, kaip įteisinti savo santykius.
Vyrai atkreipė dėmesį, kad palikuonys civilinėje santuokoje nebėra esminis elementas. Konvencijos 12 straipsnis, apibrėžiantis teisę į santuoką, nebuvo pažeistas. Šio straipsnio esą negalima traktuoti kaip įpareigojimo konvenciją ratifikavusioms šalims leisti tuoktis tos pačios lyties asmenims.
EŽTT atkreipė dėmesį, kad Europos Tarybos narėms leidžiama pačioms suformuluoti poziciją dėl tokių santuokų, atsižvelgiant į socialines ir kultūrines tradicijas, bet pažymėjo, kad teisė į santuoką neturėtų būti apribota iki priešingos lyties žmonių santykių. Anot EŽTT, pastarąjį dešimtmetį požiūris į homoseksualų poras smarkiai pasikeitė ir nemažai šalių teisiškai pripažįsta tokius ryšius.
„Šeimos gyvenimo“ sąvoka apima pareiškėjų – tos pačios lyties žmonių poros, gyvenančios de facto stabilioje partnerystėje, – santykius, lygiai taip pat, kaip apimtų priešingos lyties asmenų santykius analogiškoje situacijoje“, – teigiama sprendime.
Skirtingas heteroseksualių ir homoseksualių porų traktavimas turi būti pagrįstas ypač rimtomis priežastimis. Esą būtina pripažinti, kad homoseksualai gali užmegzti tokius pat tvirtus santykius kaip heteroseksualai, todėl jaučia poreikį tai įteisinti. Nepaisant to, konvencija neįpareigoja valstybių leisti tos pačios lyties žmonėms tuoktis. Todėl teismas neįžvelgė ir 14 bei 8 straipsnių (jie draudžia diskriminuoti ir įpareigoja gerbti privatų bei šeimos gyvenimą) pažeidimų.
Sprendime pažymėta, kad vis daugiau Europos valstybių teisiškai pripažįsta homoseksualius santykius, jų dar nėra dauguma. Austrijoje įsigaliojęs įstatymas atspindi šią evoliuciją. EŽTT tik vieno balso persvara nepripažino, kad šie du konvencijos straipsniai buvo pažeisti, – tam pritarė trys iš septynių teisėjų.
Lesbiečių ir gėjų teises ginanti organizacija ILGA–Europe pasveikino pripažinimą, kad stabili homoseksualų porų partnerystė gali būti prilyginta šeimos gyvenimui. Strasbūro teismas esą pirmą kartą išreiškė tokią nuostatą.