Pagal G. Navaičio pasiūlymą, Pilietybės įstatymas turėtų apibrėžti Lietuvos pilietybės principus, nustatyti jos įgijimo ir netekimo pagrindus, sąlygas ir tvarką, bet nereglamentuotų Lietuvos piliečių santykių su kitomis valstybėmis.

Kitaip tariant, valstybė pripažintų tik vieną pilietybę – Lietuvos, o kitos šalies išduotas pasas būtų tarytum nepastebimas. Kaip jis penktadienį teigė Seimo posėdyje, analogiškas teisinis reguliavimas galioja Lenkijoje ir Izraelyje. Šį projektą taip pat pasirašė liberalcentristas Arminas Lydeka, liberalas Audrius Endzinas, konservatorius-krikdemas Stasys Šedbaras ir Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Valdemaras Valkiūnas.

Anot G. Navaičio, jo pasiūlymas atitinka Konstituciją ir 2006 m. Konstitucinio Teismo (KT) nutarimą dėl pilietybės. Taip esą panaikinamos bet kokios dviprasmiškos interpretacijos: „Įtvirtinama aiški ir gana paprasta pozicija – Lietuvos pilietį, kuris kartu yra ir kitos valstybės pilietis, Lietuvos valstybė laiko tik Lietuvos piliečiu. (...) Siekiama numatyti, kad Lietuva ignoruoja bet kokius Lietuvos piliečio santykius su kitomis valstybėmis, nes tokie santykiai traktuojami kaip privatus Lietuvos piliečio reikalas.“

Lietuvos valstybės požiūriu dviguba pilietybę esą turėtų tik tie asmenys, kuriems pilietybę suteikia prezidentas išimties tvarka. Visais kitais atvejais žmonės būtų laikomi turinčiais tik vieną pilietybę – Lietuvos Respublikos.

Tačiau S. Šedbaras priminė, kad kartą toks projektas jau buvo pateiktas, o jo vadovaujamas Teisės ir teisėtvarkos komiteto šį siūlymą buvo atmetęs. Pakartotinai pateiktas pasiūlymas esą turės būti dar kartą svarstomas komitete, bet tik kai Seimas pritars viso įstatymo projektui po pateikimo. Todėl G. Navaitis sutiko atsiimti ne tik šį, bet ir visus kitus išplaukiančius pasiūlymus.

Dviguba pilietybė – ir Rusijos bei Baltarusijos lietuviams

Penktadienį Seimas be ilgų ginčų pritarė naujai Pilietybės įstatymo redakcijai po svarstymo. Kad projektas virstų įstatymu, reikalingas dar vienas balsavimas.

Jau antradienį parlamentarai sutiko išplėsti pirminės redakcijos projekte gana siaurai nurodytas galimybes turėti dvigubą pilietybę. Prezidentūros parengtame įstatymo projekte nubrėžta griežta riba, kad dvigubą pilietybę galėtų išlaikyti tik pasitraukusieji iš Lietuvos iki Nepriklausomybės atgavimo ir jų palikuonys, bet komitetuose nuspręsta plėsti dvigubos pilietybės „geografiją“.

Teisės ir teisėtvarkos komitete buvo pritarta valdančiųjų siūlymui leisti dvigubą pilietybę turėti ir tiems, kurie išvyko po 1990 m. kovo 11 d., jei įgijo ES ar NATO šalies pilietybę. Svarstant įstatymą Seimo posėdyje pritarta dar vienam siūlymui – leisti du pasus turėti lietuvių kilmės asmenims, tradiciškai gyvenantiems valstybėje, su kuria Lietuvą skiria valstybės siena, tad į dvigubą pilietybę galės pretenduoti ir Baltarusijoje bei Rusijoje gyvenantys lietuviai.

Tačiau siūlymams leisti dvigubą pilietybę ir lietuviams iš Šveicarijos bei Šengeno sutarties šalių  nepritarta.

Priėmęs įstatymą, Seimas ketina iškart kreiptis į KT dėl teisės akto konstitucingumo.

Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovė Lietuvoje Vida Bandis antradienį žurnalistams teigė, kad dabartinė įstatymo redakcija po pataisų yra neteisinga, nes emigravusieji į JAV dvigubą pilietybę galės turėti, o į Australiją – ne. Tačiau ji tvirtino remianti bet kokią dvigubos pilietybės instituto plėtrą.

Prezidentūros darbo grupės parengtą naujos redakcijos Pilietybės įstatymą Seimas pakeitė iš esmės. Pirminiame projekte pilietybė buvo leidžiama tik iš Lietuvos iki Nepriklausomybės atkūrimo pasitraukusiems asmenims bei jų palikuonims, o jei pilietis į užsienį išvyko po 1990-ųjų, lietuvišką pasą gautų tik užsienyje gimę jų vaikai. Dvigubą pilietybę išeiviai galėtų gauti nebent susituokę su kitos šalies piliečiu ir automatiškai gavę antrą pasą.

Konstitucijos 12 straipsnis numato, kad, išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Šis Konstitucijos straipsnis gali būti keičiamas tik referendumu. Diskusijos dėl dvigubos pilietybės kilo KT išaiškinus, kad nuostata „atskiri atvejai“ reiškia, jog įstatymu gali būti nustatyti tik labai reti, išimtiniai atvejai, kai įgyjant kitos valstybės pilietybę išsaugoma ir Lietuvos pilietybė.