„Bankų įgeidžiai baigia nugalėti pačioje Konstitucijoje įtvirtintą asmens privatumo neliečiamybės principą“, – pareiškė M. Varaška, komentuodamas Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pataisas.
Šis teisės aktas jau dabar leidžia duomenų valdytojui (pavyzdžiui, bankui) tvarkyti ir teikti teisėtą interesą turintiems tretiesiems asmenims informaciją apie skolininkus, įskaitant asmens kodą, kad būtų galima įvertinti žmogaus mokumą. Bankas ar kita finansų įmonė turi teisę tokią informaciją teikti tiems, kurie tvarko jungtines skolininkų duomenų rinkmenas. Skolininkų duomenis galima teikti tik kai jų valdytojas žmogui priminė apie įsipareigojimų neįvykdymą. Teisingumo ministerija siūlo nustatyti, kad skolos padengimo ar užginčijimo duomenų valdytojas galėtų laukti ne 30, o tik 18 dienų.
Galiojančiame įstatyme teigiama, kad bankai, kitos kredito įstaigos ir finansų įmonės, kurios verčiasi kreditine arba finansine veikla, gali gauti viena iš kitos esamų ar būsimų klientų, kuriems suteikiamos paslaugos susijusios su rizikos prisiėmimu, ir jų įsipareigojimus užtikrinančių asmenų duomenis (vardą, pavardę, asmens kodą, informaciją apie finansinius įsipareigojimus ir pan.), jei jie duoda sutikimą.
Ministerijos parengtose pataisose prie tokių duomenų pridėtas adresas ir telefono numeris, turtiniai įsipareigojimai, informacija apie pajamas ir jų šaltinius, turtą, šeiminę padėtį, užimamas pareigas ir išsilavinimą.
Projekte nurodyta, kad jei asmuo duoda sutikimą, jo duomenys finansinės rizikos ir mokumo vertinimo bei įsiskolinimo valdymo tikslais galėtų būti tvarkomi ir nuolat atnaujinami jungtinėse finansinės rizikos duomenų rinkmenose. Finansų įstaigos, gavusios asmens sutikimą, galėtų gauti taip vadinamus ypatingus duomenis apie neišnykusį teistumą už nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, susijusius su dokumentų ar matavimo priemonių klastojimu, kitų rūšių tyčinius sunkius ir labai sunkius nusikaltimus. Tiesa, ši informacija negalėtų būti tvarkoma minėtose rinkmenose.
Jose asmens duomenys būtų saugomi iki 10 metų nuo jų paskutinio pateikimo. Visus asmens duomenis galėtų gauti tik finansų įstaigos, kiti teisėtą tikslą turintys subjektai galėtų gauti tik asmens vardą ir pavardę, asmens kodą ir kreditingumo reitingą. Būtų draudžiama teikti duomenis ne asmens mokumo ir finansinės rizikos vertinimo bei įsiskolinimo valdymo tikslais. Asmuo galėtų paprašyti informuoti apie jo duomenų teikimą tretiesiems asmenims.
M. Varaška ir dar 17 įvairioms frakcijoms priklausančių parlamentarų, be kita ko, siūlo apriboti galimybes gauti informaciją apie skolininkus – nustatyti, kad duomenys tretiesiems asmenims būtų teikiama tik įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir nekaupti jų rinkmenose. Jis taip pat siūlo iš žmogaus prašyti ne paprasto, o detalizuoto sutikimo gauti ir tvarkyti jo duomenis (konkrečiai apibrėžiant kiekvieną duomenų grupę).
Kaip parlamentaras antradienį sakė spaudos konferencijoje, pataisos leistų bankui, vienašališkai įvertinus kliento galimybes grąžinti paskolą, pripažinti jį skolininku. Tokio sprendimo asmuo esą negalėtų apskųsti. Pagal Konstituciją ir bendruosius civilinės teisės principus, tokį sprendimą esą gali priimti tik teismas, kuris gali pripažinti, kad sutarties šalis nepagrįstai nevykdė turtinių įsipareigojimų.
„Žmogus greitai atsidurtų pikantiškoje aplinkoje, kurią jie vadina „jungtine skolininkų rinkmena“, – kalbėjo parlamentaras. Anot jo, šios yra nebe viešos, o naudojamos ir tvarkomos tik privačių finansų įstaigų, „taip įstatymo projekto vardu siūloma įteisinti naują – „skolininkų“ informacijos pasaulį“.
Seimo narį nustebino, kad norima papildomai rinkti duomenis apie kliento „įsipareigojimų dydį, teistumą, sveikatos būklę, lytinę orientaciją“ – šie duomenys neva taptų „finansų įstaigų manipuliacijos dalimi“. Galimybė perduoti tam tikrus duomenis tretiesiems asmenims, M. Varaškos teigimu, prieštarauja civilinės teisės principui, numatančiam sutarties konfidencialumą.
„Ši informacija bankams suteiktų dar didesnes teises manipuliuoti asmenų turtu, įskaitant ir tuos, kurie tik rengiasi tapti bankų klientais. Visos asmens teises ir laisvės nublanks prieš įstatymo projekto naujadarą – asmens kreditingumo reitingą. Toks iš įvairiausios ribotos informacijos sukurptas reitingas tarsi šešėlis gyvenime lydės kiekvieną būsimą arba buvusį bankų klientą“, – piktinosi M. Varaška.
