Išvesta nenarkotinė kanapė
Lietuvoje iki šiol kanapes auginti draudžiama. Gyventojams reikėtų atkreipti dėmesį, kad netgi už laukines, vietines kanapes, savaime išdygstančias viename ar kitame darže ar patvoryje, galima sulaukti griežtos bausmės. Tikėtina, kad pas mus nuo senų laikų augančios kanapės nėra tikrosios, narkotinės kanapės. Tačiau vietinės kanapių atmainos gali turėti daugiau nei 0,2 proc. žalingos narkotinės medžiagos – tetrahidrokanabinolio (THC) ir kitų psichiką veikiančių kanabinoidų. Juk kanapių veislės su mažu THC kiekiu yra išvedamos ilgus metus kruopščiai atrenkant ir kryžminant augalus.
Beje, jau yra išvesta visiškai nenarkotinė kanapė Ukrainos pluoštinių augalų institute, Gluchovo mieste. Šį pavasarį su Baltijos pluoštinių kultūrų augintojų ir perdirbėjų asociacijos atstovais, Latvijos ūkininkais šioje mokslo įstaigoje lankėsi ir Lietuvos mokslininkai. Vizito metu selekcininkai Viačeslavas Gavrilovičius Vyrovetsas ir Irina Michailovna Laiko sakė, kad naujoje sėjamosios kanapės veislėje 'Beznarkotičnaja' visiškai nėra žalingųjų kanabinoidų. Kanapių su mažesniu kanabinoidų kiekiu selekcija pradėta 1971 m.
Pluoštui ir sėkloms
Kiek yra THC kanapėse, Lietuvoje gali ištirti Vilniuje įsikūrusio Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorija. Šis tyrimas nepigus – jo kaina apie 340 Lt.
Kanapės auginamos pluoštui ir sėkloms. Sėklos gali būti naudojamos kaip žaliava aliejui, maistui, pašarui arba kaip dauginamoji medžiaga. Kanapių pluoštas gali būti naudojamas pramonės gaminiuose grynas, t. y. juos gaminant tik iš kanapių pluošto, arba jį maišant su kitais natūraliais – linų, medvilnės, šilko pluoštais.
Tekstilės gaminiai dažniausiai gaminami iš bent 55 proc. kanapių ir 45 proc. medvilnės pluoštų mišinio. Kanapių spaliai naudojami statybinėms medžiagoms gaminti, kaip kompozitai, mulčiui, kraikui ir kt. Pastaraisiais metais atkreiptas dėmesys į energetines kanapių biomasės savybes. Pagal sausųjų medžiagų derlių kanapės priskiriamos prie našiausių augalų, nes jų stiebuose sukaupiama daugiau ląstelienos nei kituose augaluose. Kanapių stiebuose daug spalių (t. y. medienos), todėl jie turėtų degti panašiai kaip medienos atliekos. Ukrainoje matėme ir kanapių spalių-kalkių blokelius, naudojamus statybai.
Kanapių aliejus yra vertingas (panašus į linų sėmenų aliejų) ir naudojamas kosmetikai, dažams gaminti bei maistui. Aliejaus išeiga iš sėklų yra 30–35 proc. Jo sudėtyje yra apie 80 proc. pagrindinių riebalinių rūgščių – linolo rūgšties (omega-6) – apie 55 proc., alfa-linoleno (omega-3) – apie 22 proc., be to, yra gama-linoleno rūgšties (iki 4 proc.) ir stearino rūgšties (iki 2 proc.). Kanapių sėklų išspaudos yra vertingas pašaras visų rūšių gyvuliams.
Moka tiesiogines išmokas
Pagrindinis sėjamųjų kanapių augintojas ES – Prancūzija augina 54 proc. viso auginamo ploto, Vokietija – 11 proc., Didžioji Britanija – 9 proc., Lenkija ir Italija – po 6 proc., Ispanija – 4 proc. Šiuo metu kanapių auginimo plotai ES šalyse beveik nesikeičia ir užima apie 10–12,5 tūkst. ha.
Beje, pastaraisiais metais sparčiai didėja sėjamųjų kanapių auginimo plotai Latvijoje. Latvijos Respublikos Seimo priimtu įstatymu ir Vyriausybės nutarimu technines kanapes leista auginti nuo 1996 m. Įstojus į ES 2004 m. Latvijos vyriausybė patvirtino taisykles, pagal kurias administruojami linų ir kanapių plotai ir teikiama ES parama jų augintojams. Kanapių auginimą reglamentuoja Komisijos reglamentas (EB) Nr. 796/2004, kuriame nurodoma, kokių rūšių ir veislių kanapes galima auginti, taip pat vietinės reikšmės reglamentas, numatytas Latvijos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatyme. Latvijoje šiuo metu pluoštines kanapes leidžiama auginti tik atvirame lauke.
Latvijoje sėjamosios kanapės buvo ilgą laiką auginamos sėkloms, iš kurių spaudžiamas aliejus, gaminamas sviestas su linų ir kanapių sėklomis. Tokio sviesto, kuris vadinasi „Kanape“, galima nusipirkti Latvijos maisto prekių parduotuvėse. Nuo 2007 metų Latvijoje pradėta auginti kanapes ir trumpajam pluoštui. Iš jo daroma izoliacinė medžiaga. Taip pat domimasi kanapių spalių panaudojimo galimybe kuro granulių gamybai. Pernai pluoštui auginamų kanapių plotai Latvijoje siekė apie 100 ha, 2010 m. planuojama pasėti apie 500 ha., o gal ir daugiau. Latvijoje ūkininkai gauna tiesiogines išmokas už deklaruotą sėjamųjų kanapių auginimo plotą. Be to, už trumpą kanapių pluoštą mokama subsidija 90 eurų už toną pluošto.
Perspektyvi kultūra
Kanapės – ne tik žmonijos rykštė – psichotropinių medžiagų šaltinis, bet ir vertingas pramoninis augalas. Sėjamosios kanapės (Canabis sativa L.) – pluoštiniai augalai, pasižymintys nepaprastu gajumu ir gebėjimu ne tik nustelbti ir išstumti kitus menkaverčius augalus ar piktžoles, bet ir pagerinti dirvos savybes.
Plintant informacijai apie pluoštui ir sėkloms auginamas nenarkotines kanapes vis dažniau pasigirsta ir Lietuvos žemdirbių svarstymų: o gal apsimokėtų ir pas mus auginti pluoštines kanapes. Juk šiuo metu ne tik Europoje, bet ir pasaulyje populiarėja trumpojo pluošto panaudojimas biokompozitams, didėja poreikis kanapių sėkloms, aliejui ir išspaudoms, o kanapių spaliai yra puikus kraikas. Siekiant kuo labiau saugoti gamtą, miškus ir naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius, būtų galima pagalvoti ir apie kanapių spalių ar netgi biomasės naudojimą kurui ir mūsų šalyje.
Kanapių auginimas Lietuvoje būtų perspektyvus, jei šiuo augalu susidomėtų ne tik ūkininkai, bet ir galimų perdirbimo įmonių atstovai.
