„Aš manau, kad pensijos negali būti nacionalizuotos ir jos negali būti mažinamos, nes jos yra vienintelis žmogaus turtas, kurį jis uždirbo per visą gyvenimą. Dėl dirbančių pensininkų (teismas nusprendė – DELFI) labai teisingai, nes pensija yra pensija. O jeigu žmogus dar prisiduria prie savo pensijos, tai jau yra jo reikalas“, – DELFI sakė G. Makaravičienė.
Jos teigimu, neblogai uždirbantys pensininkai kelis mėnesius delsė išeiti iš darbo laukdami KT sprendimo.
„Iš darbo išėjo tie pensininkai, kurie uždirbo mažai ir jiems neapsimokėjo dirbti, bet tie, kurie uždirbo daugiau, laukė Teismo nutarimo. Man labai sunku atsakyti (ar išėję iš darbo pensininkai nesiskųs teismui – DELFI), reikia susitikti su žmonėmis ir jų paklausti“, – kalbėjo pašnekovė.
Tuo tarpu advokatų profesinės bendrijos „MAQS Law Firm“ advokatas Tomas Bagdanskis DELFI sakė, kad KT savo išaiškinimu dėl dirbančių pensininkų pensijų įtvirtino teisingą principą.
„KT išaiškinime įtvirtintas teisingas principas, kad sukaupęs ir uždirbęs pensiją žmogus, kuris dar kažkur dirba, negali dėl to nukentėti. Tada yra pažeidžiamas žmogaus teisėtas lūkestis. Aišku, jeigu dirbę pensininkai negavo dalies pensijos, jie galėtų kreiptis žalos atlyginimo. Toks sprendimas pasako, kad toks žmogus galėtų bylinėtis“, – sakė advokatas.
Paklaustas, ką KT išaiškinime reiškia pasakymas, kad sumažintų pensijų kompensavimo mechanizmas turi būti numatytas per „protingą laikotarpį“, jis sakė, kad „protingas terminas“ teisėje priklauso nuo aplinkybių.
„Teisėje protingas terminas priklauso nuo aplinkybių. Pavyzdžiui, normalus laikas įstatymo projektui parengti yra apie pusė metų. Atsižvelgiant į tą praktiką, protingas terminas būtų pusė metų“, – kalbėjo advokatas.
Jo teigimu, nėra apibrėžta, per kiek laiko įstatymų leidėjai turėtų sureaguoti į KT sprendimą.
DELFI primena, kad nuo šių metų įsigaliojus Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinajam įstatymui, iš darbo per sausį ir vasarį išėjo apie 6600 pensininkų. Tai yra maždaug dešimtadalis visų dirbančių senatvės pensininkų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija anksčiau buvo skaičiavusi, kad dėl naujojo įstatymo darbą mes maždaug penktadalis pensininkų.
A.Kubilius: proporcijos buvo išlaikytos
Premjeras Andrius Kubilius tvirtino, kad norint pateikti galutinį KT sprendimo vertinimą, dar reikia panagrinėti išaiškinimą.
„Teisininkai ir finansų ekspertai studijuos ir artimiausiu metu bus pateiktos rekomendacijos, ką reikėtų keisti galiojančiuose įstatymuose. Bet noriu pabrėžti, kad esminį principą – kad štai tokios krizės metu tenka mažinti pensijas ir kitas socialines išmokas KT labai aiškiai pagrindė“, – antradienį po KT sprendimo žurnalistams sakė premjeras.
Jo nuomone, Vyriausybė, mažindama pensijas, išlaikė KT reikalaujamą proporcingumo principą.
„Mes iš tikrųjų paskaitysime, ką reiškia proporcingumas pagal KT, bandysime į tai irgi atsižvelgti. Bet proporcingumas yra ir apatinės ribos nustatymas, sakysim, minimalios mažinamos pensijos, kur yra dabar 650 Lt. Tai reiškia, kad artimos tokiai minimaliai ribai pensijos turėtų būti mažinamos mažiau negu didelės pensijos. Nes kitu atveju būtų labai iš tikrųjų sveiku protu sunkiai pagrindžiama, jei, sakysime, 650 Lt pensija būtų nemažinama, o 660 Lt pensija būtų mažinama tais pačiais 10 proc. proc. kaip 1500 Lt pensija“, – sakė premjeras.
Sprendimą žada vykdyti
Seimo nariai neskuba vertinti ir aiškinti, kaip bus įgyvendintas KT išaiškinimas, neproporcingas pensijų sumažinimas prieštarauja konstitucingumui.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas antradienį po KT sprendimo paskelbimo žurnalistams sakė, jog sprendimas tikrai bus vykdomas, tačiau pirmiau jį reikia perskaityti bei išanalizuoti ir tik tuomet ruošti įstatymo projektų pakeitimus, jeigu tokių reikės.
„Teismas šiandien pateikė savo sprendime daug išaiškinimų, ir, žinoma, viską iš klausos išklausius, vertinti galbūt ir sakyti, kaip bus įgyvendintas KT sprendimas, šiandien dar anksti. Galiu pasakyti, kad labai aišku yra viena – KT sprendimą skaitysime, analizuosime ir vykdysime, turiu minty, ne tik įstatymų leidėjus, bet ir vykdomąją valdžią, tai yra Vyriausybę. Manau, kad šios dienos išaiškinimai įneš pakankamai aiškumo, bet reikia gauti sprendimą“, – teigė D.Jankauskas.
Seimo narys Vytenis Povilas Andriukaitis sakė, jog KT sprendimas aiškiai parodė, kad reikia skubiai skubiai taisyti dabar galiojantį laikinąjį Socialinių išmokų ir pensijų ir atlyginimų mažinimo įstatymą.
„KT išaiškinimas pasakė, pirma, labai aiškiai, kad negalima mažinti nei atlyginimų, nei pensijų ilgiau nei vieneriems biudžetiniams metams, tai tas įstatymas, kuris yra numatęs dvejų metų laikotarpį, jau prieštarauja Konstitucijai. Antra, jis taip pat numatė labai aiškų proporcingumo principą, griežtą, nediskriminuojantį principą tiek atlyginimams, tiek pensijoms. Trečia, jis labai aiškiai pasakė, kad dirbančių pensininkų diskriminacija yra netoleruotina ir ypatingai sunkiomis aplinkybėmis. Ketvirta, jis taip pat nustatė įstatymų leidėjui prievolę numatyti įstatyme kompensavimo mechanizmą, o ne pavesti tai Vyriausybei ar panašiai“, – aiškino V. P. Andriukaitis.