„Valstybėje esant itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai ir dėl to iškilus būtinybei laikinai mažinti pensijas negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį asmenims, kurie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu, paskirta ir mokama senatvės ar invalidumo pensija būtent dėl to būtų sumažinta didesniu mastu nei tiems asmenims, kurie nedirba jokio darbo ir nesiverčia jokiu verslu“, – rašoma teismo sprendime.
Valdančiųjų sprendimu, dirbantiems pensininkams pensijos buvo mažinamos papildomai. Taip pat mažiau mažėjo mažesnės, o daugiau – didesnės pensijos.
Teismas atkreipia dėmesį, kad esant sunkmečiui ir trūkstant lėšų pensijoms mokėti, jas mažinant turi būti išlaikytas konstitucinis proporcingumo principas: įstatymų leidėjas privalo nustatyti tolygų, nediskriminacinį paskirtų ir mokamų pensijų mažinimo mastą, kuriuo pensijos būtų mažinamos taip, kad nebūtų pažeistos buvusios pensijų dydžių proporcijos.
Taip pat esą mažinant pensijas būtina atsižvelgti į tai, kiek žmogus sumokėjo įmokų.
Teismas nurodo, kad negali būti mažinima pensija, užtikrinanti minimalius asmens poreikius ir jo orumą atitinkančias gyvenimo sąlygas.
Taip pat, KT nuomone, jeigu dar iki ekonomikos krizės pabaigos atsiranda galimybė gauti lėšų, būtinų iki pensijų sumažinimo buvusio dydžio pensijoms mokėti, pensijų sumažinimas turi būti atšauktas.
Teismas taip pat išaiškino, kad valstybės institucijų pareigūnų ir valstybės tarnautojų atlyginimai gali būti mažinami išlaikant buvusias proporcijas tik tuo atveju, jei yra oficialiai konstatuota, kad valstybėje susidarė itin sunki netrumpalaikė ekonominė situacija.
Tačiau atlyginimai gali mažėti iki tokio lygio, kad užtikrintų žmogaus minimalius socialiai priimtinus poreikius, jo orumą atitinkančias gyvenimo sąlygas.
Sumažinti atlyginimai turi būti sugrąžinti į buvusį lygį, kai tik situacija pagerės. Jeigu pinigų gaunama anksčiau, sprendimas sumažinti atlyginimus turi būti panaikinamas nelaukiant įstatymo galiojimo pabaigos.
Proporcijos geros
Premjeras Andrius Kubilius mano, kad principas pasirinktas teisingai, mat proporcingumą reikia derinti su solidarumu, solidarumo naštą gali lengviau panešti tie, kurie gauna didesnes pajamas. Todėl jis mano, kad turime atsižvelgti į visu dalykus – teisėtus lūkesčius.
„Vienas svarbiausių teisėtų lūkesčių – stabili valiuta, neatsargūs žingsniai, pavyzdžiui, vėl neribotai didinant išlaidas gali pažeisti stabilios valiutos ir stabilios finansų sistemos teisėtą lūkestį. O kitus dalykus iš tikrųjų turime svarstyti, bet svarstyti iš tiesų taip, kad vėlgi tas bendras finansinis paketas, taupymo paketas liktų nepakitęs – teisėtas lūkestis į finansų sistemos stabilumą, mano įsitikinimu, yra pamatinis“, – sakė A. Kubilius.
Jis dar sykį pripažino, kad kompensacinis mechanimzas nėra sukurtas ir kol kas neaišku, kada pensninkams bus pradėtos grąžinti sumažintos pensijos.
„Bet dar sykį noriu pakartoti, kad šalia įvairių teisėtų lūkesčių – ir į uždirbta pensiją, ir užsitarnautą atlyginimą yra teisėtas lūkestis į stabilią valiutą, į finansų sistemos stabilumą. Mano įsitikinimu, šiuo laikotarpiu imtis tokių veiksmų, kurie pažeistų visos visuomenės solidarų teisėtą lūkestį į finansų sistemos stabilumą, būtų visiškai neatsakinga“, – kalbėjo premjeras.
Kirpo visas pagrindines išmokas
DELFI primena, kad Seimas pernai gruodį priėmė Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikiną įstatymą, kuriuo nuo sausio 1 d. sumažėjo didesnės nei 650 Lt senatvės, netekto darbingumo ir kitos pensijos, aptirpo motinystės (tėvystės) pašalpos, nukirptos nedarbo socialinio draudimo išmokos, vaiko pinigai.
Įstatyme nurodoma, kad jis turėtų galioti 2010-2011 m. Po šio laikotarpio išmokos esą turėtų grįžti į dabartinį lygį, o senatvės pensininkams pažadėta ateityje kompensuoti dalį sumažintos pensijos, tačiau aiškus kompensavimo mechanizmas iki šiol nėra sukurtas.
Drauge su laikinuoju įstatymu, buvo sumažinti ir baziniai valstybės tarnautojų, politikų, mokytojų bei bibliotekininkų darbo užmokesčio dydžiai. Valstybės tarnautojams bei politikams bazinis dydis per du kartus sumenko nuo 490 Lt iki 450 Lt, o mokytojams ir bibliotekininkams – nuo 128 Lt iki 122 Lt.
KT: per krizę mažinti galima
KT 2002 m. lapkričio 25 d. konstatavo, kad senatvės pensija yra asmens nuosavybė, kuri turi būti saugoma ir ginama. „Asmuo, kuris atitinka įstatymo nustatytas sąlygas senatvės pensijai gauti ir kuriam ši pensija yra paskirta ir mokama, turi teisę į atitinkamo dydžio piniginę išmoką, t. y. teisę į nuosavybę”, – rašoma nutarime.
Tačiau jame taip pat pažymėta, kad įstatymu nustatant pensijų dydžius būtina atsižvelgti į tai, „kokio dydžio įmokos buvo mokamos sudarant materialines šių pensijų mokėjimo prielaidas“, o įstatymų leidėjas įpareigojamas sukurti tokias taisykles, kurios „užtikrintų lėšų, būtinų pensijoms mokėti, sukaupimą ir pensijų mokėjimą“.
Kita vertus, pasak KT, ekonominės krizės ar kitos gaivalinės nelaimės atvejais valstybė gali mažinti senatvės pensijas, tačiau tik laikinai, bei privalo užtikrinti pusiausvyrą tarp asmens ir visuomenės interesų bei atsižvelgti į konstitucinį proporcingumo principą.
Prieš beveik aštuonerius metus priimtame nutarime taip pat sakoma, kad solidarumo principas, kai dirbantieji realiai moka senatvės pensijas darbingumą praradusiems šalies piliečiams, nepaneigia asmeninės atsakomybės už savo likimą ir fakto, jog pensija turi būti susieta su asmens mokėtomis įmokomis į socialinio draudimo biudžetą,
„Solidarumo principo negalima aiškinti kaip įtvirtinančio įstatymų leidėjo diskreciją reguliuoti senatvės pensijų skyrimą ir mokėjimą taip, kad senatvės pensijų dydžiai, kai senatvės pensijų sistema grindžiama socialiniu draudimu, nepriklausytų arba tik menkai priklausytų nuo to, kokio dydžio įmokos buvo mokamos sudarant materialines šių pensijų mokėjimo prielaidas. Socialinio draudimo įmokų dydžiai yra pagrindas diferencijuoti senatvės pensijų dydžius“, – teigiama KT nutarime.
Šiuo metu Seime svarstomas opozicinių partijų inicijuotas nutarimo projektas, kuriame siūloma kreiptis į KT išaiškinimo, ar laikinas pensijų, motinystės išmokų, bedarbių pašalpų bei biudžetininkų atlyginimų sumažinimas neprieštarauja Konstitucijai.
Latvijos Konstitucinis Teismas anksčiau yra pripažinęs, kad 2009 m. biudžeto pataisos, pagal kurias numatyta sumažinti pensijas, yra neteisėtos.