Balsuodami po projekto pateikimo tik 30 parlamentarų pritarė, kad jis būtų svarstomas, „prieš“ balsavo 38, susilaikė 36. Seimo pirmininkei Irenai Degutienei pasiūlius spręsti, ką daryti toliau – grąžinti projektą tobulinti ar visai atmesti, dauguma pasirinko pastarąjį variantą.
„Nors rezultatas ir toks, dėkoju tiems, kurie pasirinko Vakarų, o ne Rytų kryptį“, – išgirdęs balsavimo rezultatus kolegoms replikavo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovas Jaroslavas Narkevičius. Būtent lenkai ne vienus metus prašo leidimo rašyti savo pavardes su diakritiniais ženklais.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų narys Mantas Adomėnas, ragindamas pritarti projektui, aiškino, jog „neturime teisės elgtis su lenkais taip, kaip buvo elgiamasi su lietuviais prieškariu Vilniuje, neturime keršyti, o elgtis, kaip reikalauja žmogiškasis padorumas, teisė ir Europos papročiai“.
Anot liberalo Petro Auštrevičiaus, prieš keičiant galiojančią tvarką būtų galima pasikonsultuoti su visuomene. Socdemas Andrius Šedžius ironizavo, kad laikui bėgant galbūt bus pereita ir prie kiniškų bei arabiškų rašmenų. „Mano senelis sakydavo: geriausi komunistai gavosi iš buvusių klapčiukų, – kalbėjo „darbietis“ Kęstutis Daukšys. – Gal reikėtų visai panaikinti lietuvišką raidyną – tokias raides, kaip š, ž ar ą.“
Bijodami arabiškų rašmenų ėmėsi projekto, kuris tokius leistų
Vėliau parlamentarai sutiko svarstyti konservatoriaus-krikdemo Gintaro Songailos pateiktą alternatyvų projektą, kurį parlamentaras pavadino kompromisiniu. Jam pritarė 75 Seimo nariai, prieš balsavo 3, susilaikė 10.
Pagal projektą, dokumentuose būtų rašomos lietuviškos asmenvardžių formos. Lietuviškai turėtų būti perrašomi net užsieniečių, įgyjančių Lietuvos pilietybę, vardai ir pavardės, užsieniečio sutuoktinio pavardę paėmusio ir jo pavardę gavusių vaikų bei vaikaičių, asmenvardžiai.
Anksčiau asmens turėta (kitose valstybėse įteisinta) nelietuviška vardo ir pavardės forma būtų įrašoma Lietuvos paso kitų įrašų skyriuje. Žmogui pageidaujant, jo pavardė, kurią jis įgijo iš sutuoktinio, į paso kitų įrašų skyrių galėtų būti įrašyta nelietuviška (autentiška) grafine forma. Už šias procedūras būtų taikomas lengvatinis žyminis mokestis.
Vardai ir pavardės asmens tapatybės dokumentuose galėtų būti lietuviškai perrašomi be galūnės (nesugramatinta forma). Lietuvos piliečiui pageidaujant, jo asmenvardžiai paso kitų įrašų skyriuje galėtų būti papildomai įrašomi jo pasirinktos ne lietuvių kalbos grafine forma, jei tai yra lotyniško pagrindo rašmenys. Beje, šiame projekte numatyta galimybė paso kitų įrašų skyriuje vardą ir pavardę užrašyti nelotyniško pagrindo rašmenimis, tačiau šalia jie turėtų būti perrašyti lotyniško pagrindo rašmenimis.
Siūlė atsižvelgti į gyvenimo realijas
„Turime matyti Lietuvos situaciją ir perspektyvą. Gyvenimas darosi atviresnis ir demokratiškesnis, žmonės tuokiasi nežiūrėdami į pavardes“, – ketvirtadienį pristatydamas Vyriausybės parengtą projektą Seime kalbėjo premjeras Andrius Kubilius.
Pasak jo, nekeičiant dabartinio teisinio reguliavimo ateityje gali kilti problemų: „Pagal dabartines taisykles, jei lietuvaitė išteka už užsieniečio, kurio pavardėje yra tokių raidžių, kaip w, moteris gali įsirašyti į pasą pavardę su lotyniškomis raidėmis. Tačiau jei gimtų vaikas, jam tektų rašyti sulietuvintą pavardę.“
Vyriausybės vadovas pabrėžė, kad pati Valstybinė lietuvių kalbos komisija išaiškino, jog asmenvardis yra unikalus, sąvokos nereiškiantis konkretaus žmogaus tapatybės žymuo, o jam turi būti suteikta apsauga.
A. Kubiliaus teigimu, jei ne 1940 m. okupacija, šiandien vardai ir pavardės būtų rašomi taip, kaip buvo nustatyta tarpukario teisės aktais – ir su nelietuviškais rašmenimis. „Visi mylime lietuvių kalbą, mylime Lietuvą, bet gyvenimo problemas turime spręsti remdamiesi tiek tarpukario, tiek moderniomis tradicijomis“, – siūlė premjeras.
1938 m. teisės aktai leido ir nelietuviškus rašmenis
Vyriausybės parengtu įstatymu norėta užtikrinti vardo ir pavardės, kaip pagrindinių asmens tapatybės žymenų, teisinę apsaugą, rašant juos Lietuvos valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų išduodamuose asmens ar kituose dokumentuose. Jame siūlyta vardą ir pavardę dokumentuose rašyti lietuviškais rašmenimis. Tačiau Lietuvos piliečio prašymu jo pavardė galėtų būti rašoma kitais lotyniško pagrindo rašmenimis, jei pavardė šiais rašmenimis įrašyta dokumento šaltinyje (kitame dokumente, kuriuo remiantis išduodamas naujas dokumentas).
Užsienio valstybės piliečio ir asmens be pilietybės vardas bei pavardė, jei šaltinyje įrašyti lotyniško pagrindo rašmenimis, būtų nurašomi paraidžiui, jei nelotyniško pagrindo rašmenimis arba nepateikus šaltinio – perrašomi pagal tarimą lietuviškais rašmenimis. Asmenvardžiai, šaltinyje įrašyti ir lotyniško, ir nelotyniško pagrindo rašmenimis, būtų nurašomi paraidžiui lotyniško pagrindo rašmenimis. Jei asmuo pageidautų, jo vardas ir pavardė galėtų būti rašomi lietuviškais rašmenimis.
Įstatymą Seimui siūlyta priimti pabrėžiant Lietuvos valstybės, jos konstitucinių ir teisinių tradicijų, įskaitant konstitucinio valstybinės lietuvių kalbos principo, tęstinumą; gerbiant visuotinai pripažintas žmogaus teises ir pagrindines laisves; pripažįstant, kad asmenvardis yra unikalus konkretaus asmens tapatybės žymuo, nereiškiantis sąvokos ir nelaikytinas kurios nors kalbos savastimi.
Projekte pripažįstama, kad vienoje valstybėje pakeitus kitos valstybės asmens dokumentuose įteisintus vardą ir pavardę, žmogui gali kilti problemų norint įrodyti tapatybę. Kartu primenama, kad 1938 m. Konstitucija įtvirtino konstitucinį valstybinės lietuvių kalbos principą ir jis vėl ėmė veikti atkūrus nepriklausomybę. 1938 m. priimtame Pavardžių įstatyme buvo nustatyta, kad „ne lietuvio pavardė rašoma pagal lietuvių kalbos ir rašybos dėsnius, bet ji gali būti rašoma ir taip, kaip savo kalba rašosi jos turėtojas, jei to jis pageidauja ir jei tos kalbos raidynas lotyniškas“.
Konstitucinis Teismas (KT) 2009 m. paskelbtame sprendime pabrėžė, kad „Lietuvos valstybinės – lietuvių – kalbos, kaip absoliučios daugumos Europos šalių valstybinių (oficialių) kalbų, rašmenų pagrindas yra lotyniški rašmenys“. Dauguma Europos valstybių, kurių valstybinių (oficialiųjų) kalbų rašmenys yra lotyniško pagrindo, neperrašo kitų lotyniško pagrindo rašmenis vartojančių kalbų asmenvardžių pagal savo kalbų taisykles.
KT nuomonė: galima rašyti ir originalias pavardes, tik ne pagrindiniame paso puslapyje
Šiuo metu asmenvardžiai dokumentuose rašomi pagal 1991 m. Aukščiausios Tarybos-Atkuriamojo Seimo priimtą nutarimą „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“. Tačiau juo reguliuojami visuomeniniai santykiai, kaip ir teisinis reguliavimas, per dvi dešimtis metų esą pasikeitė (dabar išduodami kitokie pasai). Beje, viename iš nutarimo punktų numatyta galimybė asmenų, turėjusių kitos valstybės pilietybę, vardus ir pavardes rašyti taip, kaip parašyta tos valstybės išduotame dokumente.
Tačiau nutarimas neapibrėžia daugelio reikšmingų klausimų, pavyzdžiui, kaip elgtis, jei Lietuvos pilietis ima sutuoktinio – kitos valstybės piliečio – pavardę. Tačiau pastaraisiais metais tokių santuokų ir jose gimstančių vaikų daugėja.
Valstybinės kalbos įstatyme vardų ir pavardžių rašymas visai nereglamentuojamas.
Prieš dešimtmetį KT buvo konstatavęs, kad ginčytas Aukščiausiosios Tarybos nutarimo punktas dėl užsieniečių vardų ir pavardžių lietuvinimo neprieštarauja Konstitucijai. Esą leidus šių žmonių vardus ir pavardes Lietuvos piliečio pase rašyti kitokiais, nelietuviškais rašmenimis, būtų ne tik paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos principas, bet ir sutrikdyta valstybės bei savivaldybių įstaigų, kitų įmonių, įstaigų, organizacijų veikla.
Pernai lapkritį KT nurodė, jog Lietuvos pase asmenvardžius galima rašyti ir originalo kalba, bet ne pagrindiniame paso puslapyje, mat jame vardai ir pavardės turi būti rašomi tik valstybine kalba.
Projekte pažymėta, kad dėl techninių kliūčių asmenvardžiai Lietuvos piliečio pase ir asmens tapatybės kortelėje iki 2013 m. galėtų būti įrašomi be diakritinių ženklų. Vyriausybė siūlė, siekiant išsklaidyti abejones, po įstatymo priėmimo dar kartą paprašyti KT nuomonės. Norint išduoti dokumentus su kitų kalbų diakritiniais ženklais, šiuo metu vykdomam gyventojų registro modernizavimui ir plėtrai būtų reikėję papildomai skirti 3-4 mln. Lt.