Trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje R. Vilkaitis kalbėjo, kad menininkai – viena pažeidžiamiausių visuomenės dalių, nepajutusi pagerėjimo finansinio pakilimo metu. Pasak R. Vilkaičio, autorių pažeidžiamumas ir teisingo atlyginimo būtinumas Lietuvoje nurodomas Europos Sąjungos direktyvose.
Kaip DELFI jau rašė, įstatymo projekte 3-6 proc. siūloma apmokestinti tuščias USB atmintines, asmeniniams kompiuteriams naudojamus išorinius ir vidinius neintegruotus pastoviosios būsenos (SSD) ir standžiuosius (HDD) diskus, TV priedėlius su atminties įtaisu bei garso ir vaizdo įrašymo funkcija. Šiuo apmokestinimu siekiama surinkti atlyginimą autoriams už asmeniniams tikslams kopijuojamus originalius kūrinius.
„Šitas įstatymas jau gerą dešimtį metų taip niekaip ir nepriimamas. Parduotuvėje perkame atgaminimo, kopijavimo įrenginį ar laikmeną, kurio savikaina centai, ir neklausinėjame, iš ko susidaro mokama kaina. Ta nedidelė suma, kurią nurodome, rinkliava už laikmenas ir būtų vienintelė skaidri ir visiškai aiški – pirkėjas tiksliai žinotų, kur eina tie 50 centų, 1 litas. O jis eina atlikėjų ir autorių socialinei rūpybai“, - teigė R. Vilkaitis.
Tai esą būtų vienintelė skaidri kainos sudedamoji dalis. Šiuo metu Lietuvoje, vienintelėje ES šalyse, mokama tik už tuščias audio/video laikmenas. Iš šių laikmenų ir įrenginių apmokestinimo per metus tikimasi gauti apie 2,7 mln. Lt.
Įstatymo projekte siūloma numatyti, kad 25 proc. kompensacinio atlyginimo, surinkto už minėtas tuščias laikmenas ir atgaminimo įrenginius būtų skiriama meno kūrėjų ir kūrybinių darbuotojų socialinės paramos programai.
Kultūros ministerija siūlo nebevilkinti šio klausimo ir teikti Seimui įstatymo projektą.
Ministerija: pasiūlymams priešinasi technologijų verslo atstovai
Kultūros ministerija laikosi pozicijos, kad pateiktame įstatymo projekte siūlomi tinkamiausi sprendimai, kurie padėtų geriausiai užtikrinti konkuruojančių interesų pusiausvyrą – teisingai kompensuotų kūrėjams bei meno industrijoms už kūrinių atgaminimą asmeniniais tikslais, tuo pačiu neužkraunant nepagrįstos finansinės ir administracinės naštos technologijų verslo atstovams.
Kaip teigia Kultūros ministerija, daugiausia atgarsio visuomenėje sulaukė pasiūlymai dėl kompensacinio atlyginimo autoriams, atlikėjams, fonogramų ir filmų gamintojams už teisėtą jų kūrybinės produkcijos kopijavimą asmeniniais tikslais. Pasak ministerijos, pasiūlymams ypatingai priešinasi technologijų verslo atstovai.
Asociacijos „Infobalt“, vienijančios Lietuvos informacinių ir ryšių technologijų įmones, valdybos narys Vytautas Vitkauskas yra sakęs, kad asociacija yra už mokesčius, tačiau nepritaria jų dydžiams.
„Mes pasisakome už tai, kad mūsų atlikėjai ir autoriai tikrai nebadautų, tačiau kvestionuojamas tų mokesčių dydis. Mes esame Europos Sąjungos sudėtyje, o muitų, kaip žinote, tarp valstybių nėra ir mums didžiausią nerimą kelia tai, kad naujų mokesčių įvedimas tiesiog pakels Lietuvoje parduodamos įrangos kainas. Jūs puikiai žinote, kad egzistuoja internetinė prekyba ir kam man pirkti brangiau, jei galiu pigiau nusipirkti internetu. Įsivaizduokite, Ispanijoje „iPod“ apmokestintas 180 eurų, kaip manote, ar kas nors jį pirks, kai vien mokesčiai tiek sudaro“, – po pataisų svarstymo Vyriausybėje šią savaitę kalbėjo V. Vitkauskas.
Taip pat, anot jo, klausimų kelia ir surinktų pinigų paskirstymas – tai esą daroma neefektyviai.
Šiuo metu Lietuvoje apmokestinami visų tipų tušti diskai, garsajuostės, vaizdajuostės, minidiskai. Iš šio apmokestinimo vidutiniškai 2006-2008 m. kasmet surinkta po 1,2 mln. Lt.
