„Antai straipsnis, kad tas, kuris atveda priešo kariuomenę ir atiduoda miestą, gerklę ir garbę praranda. Dėl gerklės, tai gal ne, mes dabar humaniški, nustatėm, kad Konstitucija neleidžia nieko bausti gerkle arba kaklu. Bet kad valstybės išdavikai Lietuvoje nepraranda garbės, tai nėra gerai“, - penktadienį Mykolo Romerio universitete surengtoje konferencijoje-knygos pristatyme sakė politikas.
Konferencijoje buvo pristatyta knyga, pavadinimu „1990 m. Kovo 11 d. Nepriklausomybės Aktui – 20 metų“. Joje V. Landsbergis skaitė pranešimą, kuriuo negailėjo kritikos Lietuvos teisėsaugai, mat esą mūsų valstybėje teisingumas yra išmainomas į formalų teisėtumą.
Pasak jo, mūsų šalyje nepastebimai susiklostė ištisa teisinė kultūra, kurią galima pavadinti quasi iustitia, iustitia sovietica, iustitia postsovietica arba iustitia postsovietica Lituana.
V. Landsbergis taip pat priminė, jog prieš dvidešimt metų iškovota nepriklausomybė viso labo buvo formali ir reiškia tik tiek, kad žemėlapiuose Lietuvos teritorija nėra uždažoma raudonai. Tačiau, politiko nuomone, kasdienybėje pastebima dar daug išlikusių priklausomybių – kultūrinių, energetinių.
„Formali politinė nepriklausomybė, kad žemėlapyje esame nebe raudonai nudažyti, tai toli gražu ne viskas. Tebeturime ne mažėjančių, veikiau didėjančių energetinių, kultūrinių priklausomybių“, - kalbėjo europarlamentaras.
Jo teigimu, yra ir įvairių mentalinių priklausomybių, kurios priklauso nuo tokių dalykų, kaip žmogaus arba jo šeimos praeitis, regėti elgsenos pavyzdžiai, karjerizmo siekis ar gebėjimas individualiai mąstyti.
„Yra gausu socialinių priklausomybių, susijusių su buitine arba karjeros gerove, o tai savo ruožtu priklauso nuo jūsų boso arba susižaidusio bosų klano. Todėl kova už nepriklausomybę, kol ji ką nors domina, turėtų būti kovojama kasdieną“, - svarstė V. Landsbergis.