Kad šis pasikeitimas įsigaliotų, dar reikia ministro įsakymo.
Daugiabučių bendrijas vienijančių „Būsto rūmų“ prezidentas Juozas Antanaitis šiuos pasikeitimus vertina teigiamai, nes esą 90 proc. daugiabučių pinigų remontui nekaupia, nors to reikalauja Civilinis kodeksas.
Kol kas ministras tikslaus galimo šio mokesčio dydžio neįvardijo.
J. Antanaitis DELFI sakė, kad maždaug 10 proc. daugiabučių bendrijų ar administruojančios įmonės nustato tokį mokestį pagal poreikį, o likusieji lėšų būsimiems remontams nekaupia.
„Nuo sovietmečio buvo kaupiamasis mokestis arba amortizaciniai atskaitymai. Tik kad Lietuva to nedarė, todėl mes ir nustekenome namus. Šio mokesčio nerenka 90 proc. daugiabučių, todėl kai atsiranda poreikis kažkokiems darbams atlikti, žmonėms būna blogai. Juk po truputį rinkti kiekvieną mėnesį yra geriau nei iš karto sumokėti labai didelę sumą“, – kalbėjo pašnekovas.
Jo teigimu, parengus planą, per kelerius metus būtų galima sukaupti lėšų netgi namo modernizavimui išvengiant paskolos banke.