Kad šis pasikeitimas įsigaliotų, dar reikia ministro įsakymo.

Daugiabučių bendrijas vienijančių „Būsto rūmų“ prezidentas Juozas Antanaitis šiuos pasikeitimus vertina teigiamai, nes esą 90 proc. daugiabučių pinigų remontui nekaupia, nors to reikalauja Civilinis kodeksas.

Gediminas Kazlauskas
„Įstatyme yra nuoroda, kad toks mokestis turi būti kaupiamas, tačiau šiemet atsižvelgdami į krizinę situaciją, nesiryžome nustatyti papildomo mokesčio, kurį turėtų žmonės mokėti. Tačiau nuo kitų metų tai reikės pradėti daryti, tas mokestis tikrai nebus didelis. Net ir nedalyvaujant renovavimo programoje, aš bent įsivaizduoju, kad po keletą centų nuo kvadratinio metro teks mokėti būtent į šią kaupiamąją sąskaitą tam, kad kiekviena bendrija turi turėti lėšų pasiremontuoti stogą. Šie pinigai bus kaupiami sau, kad negyventume su prakiurusiais stogais“, – žurnalistams sakė G. Kazlauskas.

Kol kas ministras tikslaus galimo šio mokesčio dydžio neįvardijo.

J. Antanaitis DELFI sakė, kad maždaug 10 proc. daugiabučių bendrijų ar administruojančios įmonės nustato tokį mokestį pagal poreikį, o likusieji lėšų būsimiems remontams nekaupia.

„Nuo sovietmečio buvo kaupiamasis mokestis arba amortizaciniai atskaitymai. Tik kad Lietuva to nedarė, todėl mes ir nustekenome namus. Šio mokesčio nerenka 90 proc. daugiabučių, todėl kai atsiranda poreikis kažkokiems darbams atlikti, žmonėms būna blogai. Juk po truputį rinkti kiekvieną mėnesį yra geriau nei iš karto sumokėti labai didelę sumą“, – kalbėjo pašnekovas.

Jo teigimu, parengus planą, per kelerius metus būtų galima sukaupti lėšų netgi namo modernizavimui išvengiant paskolos banke.

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją