Kas mėnesį „Sodros“ išmokas gauna apie 1,5 mln. žmonių

Pastoviai pensijas arba kokias nors socialines išmokas iš „Sodros“ biudžeto gauna beveik 1,5 mln. Lietuvos gyventojų. Per metus vienokias ar kitokias „Sodros” išmokas gauna maždaug 2 milijonai iš 3,3 mln. Lietuvos žmonių. Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktoriaus Boguslavo Gruževskio teigimu, socialines išmokas reikėtų harmonizuoti – suderinti žemiausios ir aukščiausios išmokos santykį. Pavyzdžiui, prieš gimdymą 8-9 tūkstančių atlyginimą gavusi moteris neturėtų gauti kelis kartus didesnės motinystės išmokos nei gauna nedirbusi studentė.

Per metus „Sodra“ turi piniginį santykį su maždaug 2 milijonais žmonių. Pasak „Sodros“ direktoriaus Mindaugo Mikailos, pastoviai „Sodros“ išmokas gauna beveik 1,5 mln. Lietuvos gyventojų. Prie jų priskiriamos visų rūšių pensijos, motinystės išmokos, išmokos už tėvystės atostogas, žalos atlyginimą ir kitos.

Likusią dalį sudaro laikinojo nedarbingumo išmokos – biuleteniai. Šios išmokos taip pat mokamos iš „Sodros“ biudžeto. „Gaunančių socialines išmokas skaičiai pastovūs, truputį auga dėl motinų ir invalidumo pensijų gavėjų, o laikinas nedarbingumas pulsuoja „kaip Dievas duoda“, - teigė M. Mikaila.

Palyginimui antrąjį metų ketvirtį Lietuvoje dirbo 1,422 mln. žmonių.

Pritaria dirbančių pensininkų algų mažinimui

„Tie pusantro milijono didesne dalimi apima žmones, kurie negali prisidėti prie socialinės apsaugos sistemos fondo formavimo. Kai mes pamatome, kad į darbo biržą kreipėsi apie 200 tūkst., ir iš jų tik 70 tūkst. turi teisę ir gauna išmokas, iškart ir matome pagrindinį rūpestį, kad didžioji dalis funkcionuoja visuomenėje, bet visiškai neprisideda prie valstybės socialinės apsaugos sistemos formavimo“, - sakė B. Gruževskis.

Visgi, sako pašnekovas, didelis išmokas gaunančių asmenų skaičius nereiškia, kad socialinių išmokų sistema per daug išpūsta.

„Mūsų socialinių išmokų sistema faktiškai yra ubagiška. Tai, ką mes skiriame, sudaro mažiau negu pusę standarto pagal BVP dalį. Lyginant su BVP, kiek mes skiriame socialinei apsaugai – išmokoms – ubagiški pinigai, žemiau padorumo normos“, - kalbėjo B. Gruževskis.

Pasak jo, reikėtų susimąstyti, ką šalis darė paskutinius 15 metų, kuomet kryptingai pradėtos formuoti Europos Sąjungos direktyvos ir politika. Mokslininko teigimu, Vyriausybė eina tinkama linkme, pasiūliusi pensinių išmokų harmonizavimą.

„Mes labai išpūtėme pensinę sistemą – ji faktiškai apima ir dirbančių, ir nedirbančių pensinio amžiaus žmonių rėmimą. Tai negerai – pasiūlymas, kad dirbančio asmens pensija žymiai sumažėtų, atitiktų socialinio draudimo normas“, - sakė jis. Taip, pasak B. Gruževskio, būtų sutaupyta nemaža pinigų suma.

Pagal Vyriausybės sumanymą, dirbantiems pensininkams, kurie gauna socialinio draudimo ir/ar valstybines pensijas, jos bus mažinamos didėjančiu procentu, priklausomai nuo gaunamo uždarbio. Pavyzdžiui, uždirbantiems iki 200 Lt – 2,5 proc., 600-800 Lt –10-15 proc., 2100 Lt – 50 proc., 4200 Lt ir daugiau – 70 proc.

Motinystės išmoka – vaiko poreikiams

B. Gruževskis palaikytų ir motinystės išmokų harmonizavimą. B. Gruževskio nuomone, motinystės pašalpos mokėjimą reikia susisteminti - viršutinę ribą sumažinti, o apatinę ribą pakelti, mat dėmesio centre – vaikas.

„Faktiškai dėmesio centre yra ne mamos pajamos, o vaiko poreikiai. Mes finansuojame vaiko poreikius - ir tos studentės, kuri neturėjo darbo stažo bei pajamų, ir 35 m. verslininkės, kurios pajamos buvo 5-8 tūkst. Faktiškai vaikų atžvilgiu poreikiai yra panašūs, ir negerai, kai turime tokią disproporciją“, - sakė Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius.

„Aš už tai, kad motina, gavusi 8-9 tūkstančius, gautų daugiau, nei nedirbanti studentė, bet ne tiek daugiau – ne keliais kartais daugiau“, - patikslino jis. B. Gruževskio nuomone, minėtu atveju dirbusi motina galėtų gauti, pavyzdžiui, 2500 Lt, o studentė – 1000 Lt.

„Norime ne išmokas mažinti, o daugiau socialumo, juk gyvename visuomenėje. Tikslas – vaiko gerovė, kodėl studentų vaikas turi augti skurdo aplinkoje“, - kalbėjo B. Gruževskis.

2009 m. lapkričio 1-ąją Lietuvoje gyventojų skaičius siekė 3 333 429. Antrąjį metų ketvirtį Lietuvoje dirbo 1,422 mln. žmonių.