Kaip po susitikimo su Afganistano Goro provincijos gubernatoriumi Sayedu Mohammadu Iqbal Munibu sakė užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas, Lietuvos vadovaujamoje Goro provincijos atkūrimo grupėje dirba 150 mūsų šalies piliečių. Į atkūrimo grupę pavyko įtraukti žmogiškuosius resursus iš JAV, Kroatijos, Ukrainos, Gruzijos bei Danijos. Lietuva siekia išplėsti bendrą akcininkų, provincijos atkūrimo grupės sąrašą.
"Jau pritraukėme Japonijos dalyvavimą. Šiuo metu kalbamės su JAE, Azerbaidžanu, Kazachstanu. Jie rodo susidomėjimą ir svarsto galimybę paremti konkrečius socialinius, edukacinius sveikatos apsaugos projektus", - kalbėjo V. Ušackas.
Jis pažymėjo, kad nuo 2006 metų iki šių metų Lietuva skyrė 11,6 mln. litų Goro provincijos atkūrimo projektams. Šios lėšos yra papildomos kitų donorų pagalba. Tokiu būdu JAV skyrė 20 mln. JAV dolerių, Japonija, šiemet jau suteikusi 2 mln. JAV dolerių paramą, numato skirti dar 1 mln. JAV dolerių. Per trejus metus kartu buvo pastatyta 19 nedidelių molinių mokyklų, kuriose mokosi apie 4 tūkst. vaikų, kartu su donorais Lietuva prisidėjo statydama 3 mikrohidroelektrines. Be to, yra parengtos Čichirano oro uosto ir miesto gatvių bei ligoninės rekonstrukcijos studijos ir techniniai brėžiniai, vaikų dienos centro - globos namų projektas.
Lietuva šiemet Vystomojo bendradarbiavimo programose Afganistano Goro provincijai yra numačiusi 3 mln. litų, iš kurių vienas milijonas litų bus skirtas vaikų dienos centro statybai. V. Ušackas pripažino, kad tai yra nepakankama suma, bet tai yra suma, kurią Lietuva gali skirti.
Užsienio reikalų ministras patikino, kad Lietuva tęs įsipareigojimus Goro provincijoje ir Afganistane ir prisiims "garbingą naštą" sunkmečiu. Kita vertus, jis akcentavo, kad tai yra "ne amžinas mūsų įsipareigojimas, o vidutinio laikotarpio įsipareigojimas. Juo norima prisidėti prie Goros provincijos gyventojų pastangų sukurti pakankamą socialinę edukacinę bazę, kuri užtikrintų Goro provincijos ir apskritai viso Afganistano stabilumą.
"Jeigu tai yra našta, tai yra garbinga našta. Tai rodo, kad Lietuvos žmonės neužsidaro vien savo kieme net ir šiais sunkiais ekonominio iššūkio metais. Mes suprantame, kad pasaulio saugumas yra nedalomas ir esame susiję su tais nestabilumo ar terorizmo šaltiniais, kuriuo buvo Afganistanas. (...) Turime didžiuotis, jog mūsų kariai ir civiliai prisideda prie tarptautinių pastangų užtikrinant saugumą ir stabilumą šiame krašte ir jo pavertimą stabilia šalimi, visaverte tarptautinės bendruomenės nare", - teigė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Anot V. Ušacko, Lietuva padės afganistaniečiams tol, kol jie turės pakankamai administracinių gebėjimų tvarkytis patys. Tiesa, kada tai galėtų būti - neprognozavo.