Daugelis nesusimąstome, kad visuotinę, lygių rinkimų teisę, kurią mes įgyjame, sulaukę aštuoniolikos, daugelis Europos tautų išsikovojo tik 18 amžiaus pabaigoje, paveiktos Didžiosios prancūzų revoliucijos. Ši teisė išplaukia iš tautos suvereniteto, o Lietuvos Respublikos Konstitucijos 4 str. skelbia: „aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus“. Tik rinkimų principas yra pagrindinis valdžios steigimo šaltinis.

Tačiau pastaruoju metu vis mažiau Lietuvos piliečių naudojasi teise rinkti, tiesiog nedalyvauja balsavime. Šis reiškinys vadinamas absenteizmu ir jo priežastys Lietuvoje dažniausiai politinės (protestas).

Vis mažėjantis rinkėjų aktyvumas gali privesti prie visiško demokratijos žlugimo. Po paskutiniųjų rinkimų nesunku įsivaizduoti situaciją, kai gerai organizuota ir finansiškai stipri tam tikram visuomenės sluoksniui ar šalies regionui atstovaujanti organizacija nugali rinkimuose. Kelios dešimtys tūkstančių piliečių primeta savo valią trims milijonams. Demokratiniu būdu – į nedemokratinę valstybę, paslėptos diktatūros link. Ar tokios valstybės reikia? Šioje vietoje reikėtų rašyti ne klaustuką, o šauktuką.

Artūras Paulauskas
Vis mažėjantis rinkėjų aktyvumas gali privesti prie visiško demokratijos žlugimo. Po paskutiniųjų rinkimų nesunku įsivaizduoti situaciją, kai gerai organizuota ir finansiškai stipri tam tikram visuomenės sluoksniui ar šalies regionui atstovaujanti organizacija nugali rinkimuose.
Su absenteizmu susiduria ir kitos valstybės, todėl nerimas dėl mažo rinkėjų aktyvumo paskatino jas priimti įstatymus dėl privalomo balsavimo (Belgija, Australija, Argentina, Italija, Meksika, Graikija, Liuksemburgas, Kipras ir kt.).

Privalomo balsavimo šalininkai supranta, kad kuo aktyvesnis rinkėjų dalyvavimas rinkimuose, tuo teisingiau šie rinkimai atspindi žmonių valią.

Manau, pilietiškai nusiteikę mūsų visuomenės atstovai, išanalizavę paskutiniųjų rinkimų rezultatus, suvokia Lietuvos demokratijai gresiančius pavojus. Bet jie tyli – bijo atsidurti kryžminėje politinių oponentų ir priešiškai nusiteikusios visuomenės ugnyje.

Artimiausiu metu Seimui siūlysime įstatymo projektą ir esame įsitikinę, kad prievolė balsuoti rinkimuose – pati mažiausia prievolė demokratinėje valstybėje, kurioje žmonių valdžia reiškia daugumos, o ne mažumos valią ir yra paremta ne tik teisėmis ir laisvėmis, bet ir pareigos vykdymu.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 str. pasakyta, kad įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių.

Teisė – tai reikalavimas pagarbos ir įsipareigojimas pagarbai, o kalbant teisiniais terminais, teisė – tai teisių ir pareigų vienovė. Jeigu esame piliečiai ir naudojamės visomis mums Konstitucijos garantuojamomis teisėmis, privalome (turime pareigą) dalyvauti savo valstybės kūrimo procese ir rūpintis demokratijos plėtra.

Labiausiai visus jaudina sankcijų dydis už nedalyvavimą rinkimuose. Daugumoje šalių, kur yra įvestas privalomas balsavimas, numatytos sankcijos piliečiams, kurie nedalyvauja rinkimuose: nuo kelių ar kelių šimtų litų baudų iki tam tikrų teisių apribojimo naudotis valstybės paslaugomis. Mes manome, kad jos turi liesti socialines išmokas, iš valstybės gaunamas įvairias kompensacijas arba galimybę dirbti valstybės tarnyboje, žinoma, jų dydis ir pobūdis – ne tik partijų ir politikų, bet ir visos visuomenės diskusijų reikalas.