Svarstydamas dabartinio UR ministro Vygaudo Ušacko žodžius apie pragmatišką politiką, URK vadovas tvirtino: „Sėkminga politika, kaip ir garbingas gyvenimas, turi remtis nuostatomis, įsitikinimais, pasaulėžiūra. Kai vadovaujamasi šiais dalykais, dingsta svarstymai apie pragmatinę politiką“. Jis kritiškai įvertino Lietuvos diplomatinių atstovybių darbą senosiose Europos valstybėse, pagyrė ministrą V. Ušacką už intensyvų kelionių tvarkaraštį, bet suabejojo, ar tos kelionės rezultatyvios.
Kokie, Jūsų manymu, yra dabartinės Lietuvos užsienio politikos prioritetai?
Tai aktyvi Rytų politika. Šiuo požiūriu prioritetai nesikeičia. Kita vertus, savo rinkimų programoje mes kalbame ir apie aktyvią politiką Vakarų Europoje. Ji ypač svarbi tarp senųjų ES narių, kurioms kartais mūsų politinis matymas, klausimai, problemos nebuvo išsamiai pristatomos. Čia aš matau vieną didžiausių praėjusios kadencijos mūsų diplomatijos trūkumų.
O kaip tai padaryti, kai atsakinga institucija save bene labiausiai finansiškai apkarpė? Tai jau, ko gera, būtų klausimas užsienio reikalų ministrui. Norint pristatyti problemų matymą, organizuoti apskritus stalus, užtikrinti informacinį darbą senosiose Vakarų valstybėse, kaip Prancūzija, Italija, Vokietija, yra reikalingos lėšos. Ir dabar, kai minėta institucija „apsikarpė“ labiausiai iš visų ministerijų – apie 17 proc., tai nežinau, kaip tą padaryti.
Kai kalbama apie ekonominės diplomatijos suaktyvinimą, tai, manau, yra labai svarbus dalykas. Bet tai irgi klausimas ne Seimo komiteto pirmininkui. Sunkmečiu nereikėtų užsidaryti, nes užsidarius galima tiesiog numirti iš bado. Reikia važiuoti, kalbėti, ieškoti būdų skatinti ekonominiam aktyvumui – ir užsienio kapitalui Lietuvoje, ir Lietuvos kapitalui užsienyje.
Reikia daryti viską, kad nebūtų mažinama diplomatinių atstovybių, patarėjų ekonomikai, specialiųjų atašė, kurie, nepaisant kritikos jų atžvilgiu, visada padėdavo mūsų verslui pasiekti tarptautines rinkas.
Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė tvirtina, kad biudžeto asignavimų krašto apsaugai karpymas gali sutrukdyti vykdyti įsipareigojimus NATO. Tai kaip dėl KAM? Ar sunki padėtis tik URM?
Esame „nelaimės broliukai“. Ministerijų biudžetų pokyčiai tarp 2000 m. ir 2009 m. yra tokie: KAM ir URM biudžetai išaugo per 200 proc., o kitų ministerijų biudžetai išaugo 500-800 proc. Manau, kad vyriausybė savo apkarpymais priėmė rizikingą sprendimą.
O kas apkarpė URM biudžetą?
Biudžetą tvirtina parlamentas. Viena ar kita „šakinė“ ministerija ateina į parlamentinį komitetą ar kalbasi. Taip šiuo atveju padaryta nebuvo – komitetas tik informuotas apie įvykusį faktą, o kai Ministrų kabinetas jau būna ką nors nutaręs, sunku būna dar ką nors padaryti.
Kai praėjusių metų gruodį peržiūrėjome biudžetą, URM susimažino daugiau, nei kitos ministerijos – 11,6 proc. Dabar dar prisideda 6,5 proc. Žinoma, taupyti reikia, bet daryti tai reikia proporcingai. Juk URM – tai ta valstybės ranka, kuri „traukia“ tarptautines prekybos sutartis, eksportą, investicijas. Kai mažinamas biudžetas, turi būti atsakingai svarstoma, o ne braukiama ir karpoma, kaip gyvatvorė.
Kaip vertinate buvusio prezidento patarėjo Valterio Baliukonio paskyrimą ambasadoriumi Ispanijoje? Regis, ši vieta ilgai buvo laikoma specialiai jam.
Aš du kartus viešai kalbėjau, kad neturėtų būti tokių atvejų. Kodėl kandidatūra buvo teikiama tik praėjus tam tikram laikui – tai klausimas tikrai ne man. Diplomato kandidatūra turėtų būti teikiama taip, kad ambasadoriaus keitimo planavimas, rotacija vyktų nuosekliai, be pertrūkių. Bet ne Ažubalis teikia kandidatūras.
Ar buvo kitų kandidatūrų?
Negaliu apie tuos dalykus kalbėti, nes ne aš svarstau ir ne aš teikiu. Reikia klausti tų asmenų, kuriems privalu teikti pagal įstatymą. Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas nedalyvauja svarstymuose.
Kas mūsų užsienio politikos baruose pastaruosius keletą mėnesių yra daroma gerai ir kas – blogai?
Turbūt gerai yra tai, kad naujasis ministras yra aktyvus. Tai matyti, žvelgiant į jo kelionių tvarkaraštį. Tik sunku pasakyti, kiek tos kelionės rezultatyvios. Nes nebūna taip, kad kur nors nuvyksti, ir jau kitą dieną kažkas pasikeičia. Bet tai, kad ministras yra aktyvus – labai pagirtina.
Kita vertus, ministras galbūt per daug nuoširdžiai pradėjo taupyti. Tai labai nedėkingas sprendimas, o jo padarinius parodys ateitis. Nuoširdžiai linkiu, kad Lietuvos atstovavimas NATO, ES, pirmininkavimas Baltijos Jūros Valstybių Tarybai nebūtų perdėm apsunkintas. Vėliau mūsų kaip iššūkis laukia pirmininkavimas ESBO. Jei mes išplauksime per šituos rifus su tokiu apkarpytu biudžetu, tai aš būsiu labai patenkintas. Bet tai – labai rizikinga.
Tėvynės sąjunga prieš porą metų buvo viešai paskelbusi „Rusijos sulaikymo strategiją“. Kur dingo „sulaikymas“ iš dabartinės valdžios programinių dokumentų?
Dabar priimta koalicinės vyriausybės programa. Nemanau, kad siekis apsaugoti Lietuvos informacinę, politinę ir kultūrinę erdvę turėtų būti stabdomas vien dėl to, kad jis neįrašytas programoje. Praėjus kuriam laikui, mes, kaip tautos atstovai, turėsime teisę ir pareigą vyriausybės paklausti, kas šioje srityje yra nuveikta. Esu pateikęs vyriausybei tam tikrų siūlymų, apie kuriuos dabar nenorėčiau išsamiau kalbėti.
O kodėl žodžių „Rusijos sulaikymas“ nėra Tėvynės sąjungos rinkimų programoje?
Buvo padarytas visai neblogas darbas, atkreipiant Lietuvos visuomenės dėmesį į tuos pokyčius, kurie prasidėjo didžiojoje kaimyninėje valstybėje. „Rusijos sulaikymo strategijoje“ buvo kalbama ir apie tai, ko turėtume imtis. Į Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų programą įtraukinėti didelės dalies to nemažo dokumento nebuvo prasmės. Bet atskiros strategijos nuostatos partijos programoje yra.
Dabartinis Lietuvos URM vadovas iškart po Seimo rinkimų prabilo apie pragmatiškesnius santykius su Rusija. Ką tai turėtų reikšti?
Reikėtų jo paklausti. Bet kuri sėkminga politika, kaip ir doras, garbingas gyvenimas, turi remtis nuostatomis, įsitikinimais, pasaulėžiūra. Kai vadovaujamasi šiais dalykais ir yra matomos realios galimybės juos įgyvendinti, tai viskas būna paprasta: dingsta svarstymai apie pragmatinę politiką, „subalansuotą“ požiūrį. Arba turi įsitikinimus ir vertybes, arba neturi. Jei turi, tai bandai konstruoti savo veiklą realių galimybių ribose.
Kaip sakė mano kolega Egidijus Vareikis: visi nauji užsienio reikalų ministrai žadėdavo skirti daugiau dėmesio ekonomikai ir galbūt mažiau – emocijoms. Tačiau politikoje, konstruojant santykius su kaimynais, yra būtinas abipusiškumas.
Kol valdė socialdemokratai, Užsienio reikalų ministerija laikėsi gana griežtų nuostatų Rusijos atžvilgiu. Atėjus į valdžią konservatoriams-krikdemams, prabilta apie pragmatiškumą ir ekonominį vektorių. Nors TS-LKD kaip tik laikoma tarp partijų labiausiai „antirusiška“.
Noriu jums paprieštarauti: mes tikrai nesame antirusiška jėga. Mes esame už nenugludintus – tai tiesa – ir atvirus santykius su Rusija. O tai, kad, pasikeitus vyriausybėms, emocinis fonas tapo ne toks intensyvus, ir abi pusės tarsi pritilusios laukia, svarstydamos, kaip bendrauti ir ką daryti, manau, yra natūralu. Praeis laiko, matysime, ar mums pavyks suaktyvinti santykius su didžiąja kaimyne.
Nes dabar, jei kalbėsime apie politinį bendradarbiavimą, tie santykiai yra kone nulio lygio. Per 20 metų nebuvo nė vieno Rusijos vadovų vizito į Lietuvą. Net nepamenu, kada Lietuvoje lankėsi Rusijos užsienio reikalų ministras. Lietuvoje sunkiais nusikaltimais įtariami ir ieškomi asmenys, žinia, sėkmingai slapstėsi Rusijoje. Naftotiekio „Družba“ reikalai taip pat liudija, kad santykiai su Rusija yra ties nulio riba.
Tiesa, negaliu nepaminėti vieno pozityvaus dalyko: Rusija neseniai ratifikavo dvišalę sutartį dėl vidaus vandenų naudojimo. Tai labai padės turizmui ir žvejybai Kuršių mariose. Turint galvoje Rusijos – didelės valstybės – tempus, šitie dalykai įvyko gana greitai. Man gerą įspūdį paliko ir Rusijos Federacijos istorikų komisijos darbas Lietuvoje.
Kandidatai į prezidentus šiandien apie užsienio politiką kalba gana mažai. Vieni sako, kad reikalingas tęstinumas. Kiti sako, kad reikalingas subalansavimas. Kiti vardija kitus gražius, nors galbūt nelabai aiškius dalykus. Kaip Jūs vertinate šią rinkimų kampaniją ir kandidatų pasisakymus?
Sutinku su vieno kandidato į prezidentus – Dalios Grybauskaitės pasakymu, kad reikalingas subalansavimas. Tai, ką veikė mūsų ambasados senosiose Europos valstybėse, buvo galima nuveikti daugiau, plačiau ir įtikinamiau. Kai susitinku su kolegomis parlamentarais iš Portugalijos, Ispanijos ar Prancūzijos, tai kyla jausmas, ar jie apskritai informuojami apie kai kuriuos Lietuvos politinius žingsnius ir jų priežastis. Manau, kad informacinio darbo, pristatant mūsų politines nuostatas Vakarų Europos valstybėse, iki šiol gerokai trūko.