Kad pinigai numatyti patikslintame valstybės biudžeto projekte DELFI patvirtino ir Vyriausybės kanceliarijos Žinių visuomenės departamento Švietimo, mokslo ir kultūros skyriaus vedėjas Linas Vingelis.
„Vyriausybė parengė patikslintą biudžeto projektą ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai papildomai skyrė 300 tūkst. Lt būtent šito renginio organizavimui. Jie kol kas dar nepaskirti, bet numatyti Seimui pateiktame valstybės biudžeto įstatymo pakeitime“, - DELFI sakė L. Vingelis.
„Finansų ministerija, atsižvelgdama į prašymą pasiūlė patikslintame biudžete numatyti tą sumą – daug kam mažino, o čia vienas iš retų atvejų kai padidino finansavimą. Vyriausybė tam pritarė ir (biudžeto – DELFI) įstatymo projektą pateikė Seimui“, - pridūrė pašnekovas.
M.A.Pavilionienė: neturėtume pildyti kiekvieno dvasininkų prašymo
Buvusi parlamento narė, socialdemokratė Marija Aušrinė Pavilionienė sako, jog valdžion atėjus konservatoriams pastebima, kad dvasininkai pernelyg lengvai prieina prie vykdomosios valdžios atstovų – dėsto jiems savo prašymus, prašo paslaugų.
„Mes dažnai pamirštame, kad Bažnyčia yra atskirta nuo valstybės ir neturėtumėm sunkmečiu pulti finansuoti kiekvieno dvasininkų prašymo“, - DELFI sakė profesorė.
„Tokia praktika tikrai nenormali, aš jai nepritarčiau ir, manau, kad tuo reikia susidomėti tiems, kas tiria finansų švaistymą. Kai Lietuvoje įsigalėjo konservatoriškosios nuostatos, tam tikros institucijos labai lengvai suranda kelią prie mūsų Vyriausybės atstovų“, - pridūrė M.A. Pavilionienė.
Pasak jos, valstybės dėmesys jaunuolių ugdymui yra teigiamas dalykas, tačiau, anot profesorės, dvasinis auklėjimas dar nėra viskas: lėšos turėtų būti numatomos tiek jaunuolių lytiniam švietimui, tiek tolerancijos ugdymui. „Reikia ugdyti ne tik jų dievobaimingumą, atsidavimą religijai, ugdykime jaunuolius visapusiškai“, - svarstė M.A. Pavilionienė.
R.J.Dagys: Bažnyčia prašymais nepiktnaudžiauja
Kad lėšų skyrimą renginiui iš dalies lėmė ir palankus Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos požiūris į Katalikų bažnyčią, neginčija ir Socialinės apsaugos ir darbo ministras R.J. Dagys.
„Aš manau, kad krikščionių demokratų partija į tokius renginius žiūri pozityviai“, - DELFI sakė ministras, tačiau pridūrė, jog, jo nuomone, Lietuvoje beveik visos vyriausybės teigiamai atsiliepdavo į Bažnyčios prašymus.
„Nepriklausomai nuo to, kokia Vyriausybė buvo, visų jų santykiai su Bažnyčia buvo labai konstruktyvūs. Kai reikėdavo pagalbos įvairiuose renginiuose ar restauruojant vieną ar kitą objektą, visada buvo randamos galimybės padėti, o Bažnyčia tikrai nepiktnaudžiavo tokiais prašymais“, - sakė R.J. Dagys.
Klausiamas, ar sunkmečiu pateisinama, kad pinigai skiriami religiniams renginiams, ministras teigė manąs, kad būtent šis renginys finansavimo nusipelnė.
DELFI primena, kad Taizé bendruomenę 1940 m. įkūrė brolis Rogeris Shulzas. Iš pradžių bendruomenė priglausdavo žydus ir pabėgėlius, tačiau vėliau Taizé tapo jaunimo sielovados bendruomene. Kiekvieną vasarą į Prancūzijos miestelyje Taizé susirenka tūkstančiai jaunuolių.
Vilniuje Taizé bendruomenės susitikimą organizuoti nuspręsta dėl to, kad šiais metais Lietuva švenčia Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetį, o Vilnius yra tapęs Europos kultūros sostine.