Nuostata, daranti esminę perskyrą tarp lietuvių, emigravusių prieš ir po nepriklausomybės atkūrimo, susilaukė radikaliai skirtingų priekaištų - buvo Seimo narių, pasisakiusių už pilietybės išsaugojimą visiems emigrantams, buvo ir siūlymų iš viso naikinti dvigubos pilietybės institutą.
"Visi tie asmenys, kurie išvyko iki 1990 metų, kurie buvo ištremti, jų pasitraukimas yra pateisinamas susiklosčiusiomis istorinėmis ir kitomis aplinkybėmis, ir konstituciškai yra pateisinama, kad tie žmonės pasitraukė. Tačiau tie, kurie išvyko iš nepriklausomos valstybės, jų gyvybei negrėsė pavojus, ir darbo grupė manė, kad tai yra esminė takoskyra tarp tų žmonių", - minėtą nuostatą argumentavo prezidento patarėja Aušra Rauličkytė.
Partijos "Tvarka ir teisingumas" atstovas Andrius Mazuronis tuo tarpu argumentavo, jog pasitraukę po nepriklausomybės išvyko irgi "ne iš gero gyvenimo", ir, nors tiesioginės fizinės grėsmės jie ir nepatyrė, tačiau palikti Lietuvą privertė ekonominės sąlygos - o nuo jų irgi priklauso žmogaus išlikimas.
Kitas tos pačios frakcijos atstovas Julius Veselka sakė, jog "kaip negali būti įteisinta daugpatystė, taip negali būti įteisinta ir daugpilietystė".
Jis argumentavo, jog pasitraukusieji iš Lietuvos neatliko pareigos ginti tėvynės - todėl pilietybės jiems suteikimas būtų nesąžiningas žuvusiųjų laisvės kovose atžvilgiu.
"Kokia prasmė įteisinti nuostatą ginti tėvynę, jei pasprukęs vis tiek būsi toks pat (kaip ir likusieji - BNS)? Kodėl mes negalvojame, kad pilietybė - ne tik laisvės ir teisės, bet ir valstybės tam tikri principai", - sakė J.Veselka.
Į Seimo išsakytus siūlymus pilietybę palikti visiems, nepriklausomai nuo emigravimo datos, prezidento patarėja A.Rauličkytė atsakė, jog tai įmanoma - tačiau būtina keisti Konstituciją.
"Galima pakeisti, kad kiekvienas Lietuvos pilietis gali turėti dvigubą pilietybę, bet tam reikia keisti Konstituciją", - sakė A.Rauličkytė.
Konstitucijos 12 straipsnio 2 skirsnis numato, jog išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Šis Konstitucijos straipsnis gali būti keičiamas tik referendumu.
Nors ketvirtadienį Seimui pateiktu įstatymo projektu išplečiamos galimybės gauti Lietuvos pilietybę, tačiau išeivijos atstovai ir naująją įstatymo redakciją vertina skeptiškai.
Naujame įstatymo projekte siūloma dvigubą pilietybę leisti turėti nuo 1919 metų sausio 9 dienos iki 1990 metų kovo 11 dienos iš Lietuvos išvykusiems asmenims ir visiems jų palikuonims, taip praplečiant pasitraukimo iš šalies laikotarpį ir palikuonių skaičių.
Dabar dviguba pilietybė leidžiama iš Lietuvos išvykusiems nuo 1940 metų birželio 15 dienos ir trims jų palikuonių kartoms - vaikams, anūkams ir proanūkiams.
Teisė turėti dvigubą pilietybę paliekama ir okupacijos metais ištremtiems asmenims, tačiau taip pat "praplečiama jų palikuonių sąvoka" - dviguba pilietybė taip pat galima visų kartų ištremto Lietuvos piliečio palikuonims.
Po Nepriklausomybės atkūrimo iš Lietuvos pasitraukę asmenys galėtų turėti dvigubą pilietybę tik tuo metu, jei jų atvejai bus ypatingi - pavyzdžiui, susituokę su kitos valstybės piliečiu ir taip pagal tos šalies įstatymus įgydami antrą pilietybę. Tuo metu jų vaikai, gimę užsienyje, galės turėti dvigubą pilietybę, kaip įteisinta ir dabar.
Tačiau dviguba pilietybė negarantuojama pasitraukusiems iš Lietuvos po nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais.
Diskusijos dėl dvigubos pilietybės užvirė po to, kai 2006 metų rudenį Konstitucinis Teismas (KT) išaiškino, jog pagal Konstituciją dvigubos pilietybės atvejai turi būti reta išimtis ir dvigubą pilietybę įteisinančius įstatymus paskelbė prieštaraujančiais pagrindiniam šalies įstatymui.
Minėtame KT nutarime taip pat buvo pažymėta, jog norint liberalizuoti dvigubos pilietybės suteikimą, būtina keisti Konstituciją ir tai gali būti daroma tik referendumu.
Šiuo metu Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalyje galimybė turėti dvigubą pilietybę numatoma tik išimtiniais atvejais, tačiau šis klausimas yra aktualus užsienio lietuviams - tapę valstybės, kurioje gyvena, piliečiais jie iškart praranda Lietuvos pasą.
Pagal Seimo vasarą patvirtintą naują Pilietybės įstatymą, dvigubą pilietybę gali įgyti užsienyje gimę Lietuvos piliečių vaikai ir tų valstybių piliečiai, su kuriomis Lietuva bus pasirašiusi sutartis dėl dvigubos pilietybės. Iki šiol Lietuva nėra pasirašiusi tokių sutarčių.