Nuo rugsėjo Vilniaus dailės akademijai (VDA) uždrausta priimti studentus į architektūros ir paminklotvarkos, interjero architektūros ir kraštovaizdžio architektūros magistro programas. Šiaulių universitetas (ŠU) nebegalės priimti į anglų filologijos bei anglų ir rusų kalbų bakalauro programas. Vytauto Didžiojo universitetui uždrausta studentus priimti į anglų kultūros ir literatūros magistro studijas. Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) nebegalės rengti profesjos edukologijos magistrų.
Ekspertų neigiamai įvertintos, bet įsakymu ribojamai kol kas dar neakredituotos šios studijų programos: keramika, pastatų architektūra VDA, papildomas ugdymas ir etika, grafinės ir taikomosios technologijos ŠU, technologija ir dailė VPU.
E.Stumbrys DELFI sakė, kad pagrindinės ribojamo akreditavimo priežastys - netinkamai sudarytas studijų programų turinys, nesisiejantis su tikslais; programose trūksta svarbių tos krypties studijoms dalykų. Programose dėstomi dalykai, nesusiję su studijuojami kryptimi, todėl baigusiesiems suteikiama kvalifikacija neatitinka programos turinio. Ekspertai fiksuoja ir tai, kad magistrantūros studijų programose dėstomi bakalauro studijų dalykai.
Specialistai akcentavo ir nepakankamą dėstytojų mokslinį darbą, mažą studentų skaičių bei didelį jų „nubyrėjimą“. Kai kurios programos neatitinka atitinkamos pakopos ir krypties studijoms keliamų reikalavimų. Ekspertams užkliuvo ir nepakankamai kvalifikuotas personalas - kai kada vienas dėstytojas dėsto keletą skirtingų dalykų, nesusijusių su jo moksliniais interesais. Kai kuriose programose silpna materialinė-techninė bazė, nepakankami bibliotekų ištekliai, studentų baigiamieji darbai silpni ir ne visuomet tiesiogiai siejasi su krypties studijomis, o veikiančios studijų programos iš esmės dubliuojasi.
2005-2008 m. iš viso ribojamai akredituotos 42 universitetų studijų programos.
Reikia taikyti A.Smetonos metodus
„Net ir svėrimas dėl galiojančių fizikos dėsnių nėra labai efektyvus, tačiau, manau, kad tokiu atveju nuo 10 iki 15 proc. tikrai būtų uždaryta. Plius daugiau nei trečdalis lygtinai akredituotų programų yra probleminės. Tačiau vertintojai negali uždaryti pusės ar dviejų trečdalių programų“, - į klausimą, kas būtų, jei pavyktų patikrinti visas Lietuvoje veikiančias programas, atsakė E. Stumbrys.
Pasak jo, studijose - kaip ir mokykloje – du trečdaliai klasės negali gauti dvejetų, tad ir du trečdaliai studijų programos studentų neturėtų būti išmesti.
„Sakau atvirai - yra studijų krypčių, kuriose reikėtų uždaryti visas programas, bet tam nėra pakankamai ryžto ir, aišku, bijoma triukšmo. Reikėtų daryti kaip Smetonos laikais: pirma siunčiame žmones į užsienį, parengiame, po to jie grįžta ir jau kitoje bazėje, kitame mentalitete pradeda rengti specialistus, kelti lygį“, - mano SKVC vadovas.
Tačiau, pasak jo, „visada veikiama realiame lauke“, antraip iš karto gali sulaukti apkaltinimo nacionalinio mokslo žlugdymu tam tikroje kryptyje. E. Stumbrys prasitarė, kad studijų krypčių, kuriose reikėtų uždaryti visas programas, yra dvi, tačiau jų neįvardijo.
E. Stumbriui skaudu, kad tai suprasta ir daryta smetoninėje Lietuvoje. Tačiau dabartinėje Lietuvoje tokia metodika, deja, netaikoma. Tai esą suprasta ir sovietmečiu – pavyzdžiui, gabiausi fizikai siųsti į Maskvą su sąlyga, kad po studijų grįš dirbti į Lietuvą. Dėl to, sako pašnekovas, iki šiol išlikęs aukštas fizikos lygis.
Užsienio vertintojai – atlaidesni
Kai paskelbiama apie uždaromą studijų programą, aukštoji mokykla turi parengti specialų skubių priemonių planą. Jei SKVC pripažįsta, kad planas pakankamas, leidžiama uždaromos programos studijas baigti jau įstojusiems. „Nesakome, kad lygis aukštas, tačiau pakankamas įgyti bakalauro ar magistro laipsnį. Juk nereiškia, kad specialistas neparengiamas – jis paprasčiausiai nėra geros kokybės, ties riba“, - aiškino E. Stumbrys.
Jis prognozuoja, kad ateityje bus ne tik uždaromų nekokybiškų studijų programų, bet ir aukštųjų mokyklų – tokiu atveju absolventas turės galiojantį diplomą, tačiau jo baigtos aukštosios mokyklos jau nebus.
Pašnekovas pastebi, kad kai aukštąsias mokyklas vertina kviečiami užsienio ekspertai, jų vertinimu pasitikima, jis yra gana objektyvus, tačiau pakankamai švelnus. Užsieniečių nuostata – „pati aukštoji mokykla žino geriau, mes atėjome tik padėti“.
Dėl to, sako E. Stumbrys, dauguma aukštųjų mokyklų prašo, kad jas vertintų užsienio specialistai. „O kai vertina mūsų ekspertai, įvertinimai dažniausiai būna griežtesni, bet jais nepasitikima, kvestionuojama bei įžvelgiamas interesų konfliktas“, - kalbėjo SKVC vadovas.
Norint uždarytą studijų programą „atgaivinti“, reikia ją teikti iš naujo, įrodyti, kad jos tikslai, žmonių ir materialieji ištekliai pakankami. Tačiau „atgaivinta“ studijų programa traktuojama jau kaip nauja.