Mūsų regione profesorius tapo girdimas gerokai vėliau, 2008 pabaigoje ir 2009 pradžioje, nes jo vadovaujama kompanija „RGE Monitor“ tada pažėrė ypač daug kritikos bene visai besivystančiai Rytų Europai.
Kaip vieną iš krizę regione sukėlusių ir užaštrinusių priežasčių profesorius įvardija užsienio kapitalo bankus, kurie, jo manymu, nėra valstybes stiprinantis veiksnys, o greičiau jau trūkumas. Iš tiesų, esant gerai situacijai motininėse šalyse, jie skatina vartojimą ir mažose šalyse (nors to gal nevertėtų daryti), o kai namų rinka sustoja, dažnai bereikalingai prisibijoma skolinti ir svetur. Rytų Europai jis prognozuoja stagnaciją, ekonomikos nuosmukį ir defliaciją kartu paėmus.
Dar daugiau: jis mano, jog atsigavimas 2011 metais nebūtinai įvyks. Recesija, ekonomisto nuomone, tęsis šiais ir kitais metais, nepaisant to, jog galime stebėti tam tikrą pozityvų ekonominių rodiklių kitimą. Vienintele šalimi, kurioje galima įdomesnė situacija bei kilimas, iškrentantis iš bendro konteksto, profesorius įvardija Turkiją.
Bereikalingai pumpuoja pinigus
Kalbėdamas apie JAV situaciją buvęs B. Clintono patarėjas pažymi, kad G. W. Busho administracija, suteikdama beveik neribotą finansavimą JAV bankams pagal ankstesnės vyriausybės finansų gelbėjimo programą, padarė šaliai meškos paslaugą. Vasario pabaigoje „Wall Street Journal“ publikuotoje apžvalgoje jis pateikia skaičius, jog vien „Bank of America“ skolinosi iš vyriausybės jau 11 kartų, iš viso už daugiau nei 35 milijardus JAV dolerių, tačiau jo situacija, atrodo, mažai kuo pasikeitė.
Ne kartą išsakytuose svarstymuose profesorius pažymėjo, jog, nepaisant peržiūrėtų įmokų už nekilnojamąjį turtą privatiems asmenims, šaliai nebus lengviau tol, kol bendros kreditų sumos nebus peržiūrėtos, nes antraip namų savininkai tiesiog mokės paskolą ilgesnį laikotarpį, taip taupydami pinigus ir neskatindami vartojimo. Ir tik jei tokie žingsniai būtų padaryti, N. Roubini tikėtųsi, kad JAV ekonomika 2010 metais atsigaus.
Auksas – triguba kaina
Kitas žymus analitikas, pelnęs unikalų tarptautinį pripažinimą, – Christopheris Woodas, investicinės kompanijos CLSA, besispecializuojančios Azijos rinkose, vyriausiasis strategas. Jis numatė dar 1997 metų Azijos krizę. Apie nekilnojamojo turto krizę tuos, kurie investuoja JAV rinkoje, investicijų strategas garsiai perspėjo dar 2006 spalį.
Jis drąsiai pareiškė, kad „investuotojai turėtų parduoti visas turimas pozicijas, susijusias su JAV nekilnojamuoju turtu“. Vėliau žymusis analitikas pripažino, jog kiek netiksliai numatė krizės pradžios datą, tačiau šių metų vasario 22 dieną prasidėjusioje konferencijoje CLSA klientams bei kviestiniams svečiams pažėrė ir daugiau netikėtų šiam laikui prognozių.
Viena pagrindinių minčių ir hipotezių teigia, kad 2010 metų pabaigoje aukso uncijos kaina daugiau nei patrigubės ir gali pasiekti apie 3,500 už Trojos unciją kainą. Šios nuomonės strategas laikosi dar nuo 2001-ųjų ir toks aukso kainos patrigubėjimas iš esmės įvyks ne dėl pokyčių akcijų rinkose, bet dėl JAV dolerio, kaip rezervinės valiutos, sistemos žlugimo, panašiai kaip žlugo ir vadinamasis aukso standartas praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje.
Auksas anot C. Woodo lieka vienintele turto forma, nepaveikta kreditų krizės visame pasaulyje.
Prognozuoja valiutų griūtį
Prognozuodamas Vidurio ir Rytų Europos ateitį C. Woodas sako, jog šios šalys patirs didžiulę valiutų griūtį, kuri padidins spaudimą Vakarų ekonomikoms. Apžvelgdamas JAV situaciją ekonomistas nebuvo nusiteikęs optimistiškiau: anot jo, didžiosios Vakarų šalies laukia net šiek tiek gilesnė recesija nei Japonijos 1990-aisiais.
Viltis pakeisti tokią prognozę būtų trumpa bankų nacionalizacija, panaši į tą, kuri buvo vykdoma Skandinavijos bankininkystės krizės metu taip pat 1990-aisiais, kuomet Šiaurės valstybių vyriausybės trumpam perėmė bankų kontrolę. Valstybė nelikvidų bankų turtą perdavė naujai sukurtiems vadinamiesiems „blogiesiems bankams“, o jau po to „švarius“ bankus jai pavyko pelningai parduoti.
Be to analitikas mano, jog pasirinkusi strategiją JAV vyriausybė buvo nenuosekli gelbėdama bankus (nepadėdama „Lehman Brothers“) ir tokiu būdu pati pakirto pasitikėjimą pačiu gelbėjimo planu.
Japonijoje nieko naujo
Esant tokiai problemiškai situacijai JAV rinkoje, investicijų stratego teigimu, Azija turi suvokti faktą, kad jos pagrindinės eksporto rinkos vartojimo lygis greitai neatsigaus.
Per ateinančius 12 mėnesių Japonijai prognozuojamas šiek tiek didesnis nei 10 proc. nedarbas, kurį sukels kritęs vartotojų pasitikėjimas ekonomika bei laipsniškas jenos nuvertėjimas. Šie nuogąstavimai dėl stojančio Japonijos augimo turėtų paskatinti politikus reformuoti vidinę Japonijos rinką, kitaip, C. Woodo tvirtinimu, ekonominis augimas Japonijoje bus pasmerktas.
Geriau Indijai
Po tokio beveik visą pasaulį neigiamai vaizduojančio naujienų srauto CLSA atstovas kaip alternatyvas investuotojams mini Kiniją ir Indiją. Analizuodamas pirmąją iš minimų šalių investicijų strategas dar 2008 metų lapkritį interviu vienai televizijų teigė, jog, nepaisant smarkiai lėtėjančių augimo tempų, Kinijos augimas vis dar išlieka kaip ryškus teigiamas faktorius bendrame niūriame kontekste.
Jo teigimu, milžiniškas Kinijos privalumas – jos turimas rezervas, su kuriuo ji gali gaivinti ekonomiką nieko nesiskolindama. Analitikas pastebėjo, jog Kinija ir Indiją išliko bene vienintelės valstybės, kuriose centriniai bankai atkreipė dėmesį į galimą nekilnojamojo turto rinkos pavojų, tad, geriau tam pasiruošę, jie gali planuoti kitus darbus.
Indijos ekonomikos potencialas, CLSA atstovo nuomone, slypi vidaus vartojime. Indijos bankinė sistema taip pat yra mažai paliesta bendros finansinės krizės, tačiau dėl visuotinės panikos bei akcijų išsipardavimų Indijos bankų akcijos yra smarkiai nuvertintos, tad šios šalies finansų sektoriui vis dar skiriamas didžiulis dėmesys. Iš Europos šalių C. Woodas, kaip ir N. Roubini, išskiria Turkiją.
Optimizmas Šanchajuje
Gilinantis į Kinijos situaciją, verta pastebėti, jog savo kasdienėse apžvalgose „Financial Times“ investicijų rubrikos redaktorius Johnas Authersas atkreipia dėmesį į įdomią vasario mėnesio kilimo tendenciją Šanchajaus akcijų biržoje. Pastaruoju metu ši fiksavo apie 30 proc. prieaugį, nepaisant pranešimų apie bendrai per 40 proc. kritusį metinį Kinijos importą.
Anot J. Autherso, tai gali būti vienas iš kontroliuojamosios ekonomikos privalumų: Kinijoje šiuo metu fiksuojama padidėjusi pinigų pasiūla, bankai taip pat aktyviau įsitraukia į ekonomikos skatinimo programą, augindami išduotų paskolų rodiklius. Svarstant piniginius reikalus bei jų kontrolę Kinijoje, pasauliniame analitikų kongrese Davose kilo šurmulys, kai naujasis JAV iždo sekretorius Timas Geithneris apkaltino didžiąją Azijos valstybę tyčia stiprinus savo valiutą JAV dolerio atžvilgiu.
