Apie tai kalbėjo ketvirtadienį pas premjerą Andrių Kubilių atvykęs Kauno arkivyskupas metropolitas, Vyskupų konferencijos pirmininkas Sigitas Tamkevičius.

„Tas pilietis norėjo mums gero“, - DELFI teigė bažnyčios hierarchas, pasiūlęs šalies valdžiai prisidėti prie jubiliejaus paminėjimo „tikruoju kampu“.

„Mes, bažnyčios žmonės, truputį su apgailestavimu žvelgiame, kad minimas Lietuvos vardo tūkstantmetis, tačiau nieko nekalbama apie šio įvykio esmę. Juk iš tikrųjų prieš tūkstantį metų toks pilietis (Brunonas - DELFI) taikiu būdu ėjo į Lietuvą, nors ir žinojo, kad pagonys ne visada būna svetingi, ne vieną jau buvo nužudę, tačiau jis vis tiek ėjo, nes norėjo mums gero, nešė ne tik evangeliją, bet ir Europos civilizaciją bei kultūrą“, - DELFI ketvirtadienį sakė S. Tamkevičius.

Jo teigimu, bažnyčia ruošiasi „tikruoju kampu“ paminėti Lietuvos vardo tūkstantmetį kiekvienoje šalies parapijoje ir siūlo valdžiai prisidėti, kad minėjimai vyktų ne tik Vilniuje, bet ir provincijoje.

DELFI primena, kad XI a. pradžios vokiečių rašytiniame šaltinyje - Kvedlinburgo analuose yra toks įrašas: „1009 metais šventasis Brunonas, kuris vadinamas Bonifacijus, arkivyskupas ir vienuolis, antrais savo atsivertimo metais, Rusios ir Lietuvos (Lituae) pasienyje pagonių trenktas į galvą, su 18 saviškių kovo 9 dieną nukeliavo į dangų“.

Laikoma, kad tai yra pirmas Lietuvos vardo paminėjimas rašytiniuose šaltiniuose.