Lietuvos lenkų sąjunga skilo gegužės mėnesį, kai nesutariantys sąjungos nariai surengė du atskirus sąjungos suvažiavimus ir juose išrinko du pirmininkus.

Svarbiausių lenkų mažumos organizacijų konfliktą sukėlė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) nesutikimas, kad lenkai savivaldybių rinkimuose dalyvautų "lietuviškų" partijų sąrašuose.

LLRA sukūrė Lietuvos lenkų sąjunga, kad ši visuomeninė organizacija turėtų galimybę dalyvauti rinkimuose.

Ambasadoriaus J. Widackio nuomone, abu lenkų mažumos veikėjai savo veiklą pradėjo sovietmečiu, abu prieš dešimtmetį pergyveno metamorfozę, pereidami į kraštutines dešiniųjų ir tautinių pažiūrų pozicijas, ir į abu juos lietuviai žiūri kaip į lenkų nacionalistus, priešiškus Lietuvos valstybei, apsunkinančius dalykišką diskusiją ir lenkų mažumos problemų sprendimą.

Populiariame lenkų savaitraštyje "Tygodnik powszechny" komentuodamas Lietuvos lenkų sąjungos skilimą, J. Widackis nurodo, jog pagrindinė šio reiškinio priežastis - Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atsiradimas.

"Akcija greitai pasijuto tokia stipri, kad jai nereikalinga buvo sąjungos ir jos autoritarinio pirmininko R. Maciejkianeco "globa", juoba kad pastarasis pralaimėjo rinkimus į Lietuvos Seimą, o be to, sąjunga norėjo išlikti vieninteliu Lietuvos lenkų atstovu, turinčiu realią valdžią ir kontaktų su Lenkija monopolį", rašo J. Widackis.

Jis mano, kad tikriausiai Lietuvos teismas turės spręsti, kuri iš sąjungų yra legali.

"Taip smarkiai niekada Lietuvos valdžia į lenkiškų organizacijų vidaus gyvenimą nesikišo ir tai turės padaryti pačių lenkų lyderių pageidavimu, taip pat šią problemą turės spręsti ir institucijos Lenkijoje, kurios beatodairiškai finansavo Lietuvos lenkų sąjungą", pažymi J. Widackis.

Šaltinis
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją