Tuo tarpu krikdemiškajam TS-LKD flangui D. Grybauskaitės kandidatūra, keliama nuo partijos, nelabai patinka dėl dviejų priežasčių − pirma, krikdemai norėtų, kad valdančioji partija turėtų savo kandidatą, o ne remtų nepartinę eurokomisarę, antra, tokios politikos laikytis skatina vertybinės krikdemų nuostatos.

Prieš šeštadienį vykusios tarybos posėdį viešbutyje „Best Western Vilnius“ posėdžiavo ir Krikščionių demokratų bendrijos valdyba, kuri svarstė, jog Krikdemų bendrija turėtų siūlyti TS-LKD tarybai paremti ir kitas kandidatūras, nebūtinai D. Grybauskaitės. Pasak šios bendrijos nario parlamentaro Pauliaus Saudargo, joks sprendimas dar nepriimtas, bet diskusijos dėl kandidato į prezidentus vyksta.

Pagrindinis abejojančiųjų D. Grybauskaitės kandidatūros tinkamumu argumentas tas, jog didžiausia ir dar valdančioji partija turėtų kelti savo kandidatą, o, jei šiam nepasiseks patekti į antrąjį turą, tuomet esą galima paremti ir kitą žmogų.

„Partija turėtų turėti savo kandidatą. Tuo labiau, kad net mažesnės partijos turi savo kandidatus. Tiesiog logika tokia. Partija gali svarstyti, bet aš manau, kad didelė partija turi turėti keletą žmonių, kurie galėtų užimti aukščiausius postus“, - DELFI sakė Seimo narys iš krikdemiškojo flango Petras Luomanas.

Apie tai viešai partijos tarybos posėdyje užsiminė ir kitas krikdemas Jonas Šimėnas. Svarstant kandidato į prezidentus tvirtinimo tvarką parlamentaras pasipiktino, jog tvarka iškart buvo sukonstruota tarsi specialiai paremti eurokomisarę, nepaisant fakto, kad rinkimų klausimu ji dar nėra pasakiusi nei „taip“, nei „ne“.

Kai kurie kiti krikdemai laikosi panašios pozicijos, jų nuomone, apsisprendimas iškart pirmajame ture paremti D. Grybauskaitę yra susimenkinimas.

Pavieniai šios partijos politikai užsimena, jog D. Grybauskaitės kandidatūra jiems nelabai priimtina vertybiniu požiūriu, o DELFI žiniomis aptakų siūlymą suieškoti kitą kandidatą neformaliai išsako ir kai kurie dvasininkai.

Šeštadienį TS-LKD tarybos patvirtinta kandidato į prezidentus tvirtinimo tvarka numato, jog partija gali kelti savo kandidatą, gali paremti nepartinį arba, galbūt, kitos partijos iškeltą kandidatą. Tačiau konservatorių-krikdemų frakcijos seniūnas Seime Jurgis Razma sako, jog kitos politinės jėgos keliamo kandidato parėmimas yra labiau teorinė galimybė – esą praktiškai apie ją niekas nekalba – taip tik paliekamas atviras kelias visoms galimybėms.

„Tegul frakcijos, bendruomenės siūlo, o susirinksim į kitą tarybą ir nuspręsim“, - DELFI sakė J. Razma.

Politiko nuomone, valdanti partija visą savo energiją dabar yra nukreipusi į Vyriausybės darbus, partijos lyderis A. Kubilius yra aiškiai pareiškęs, kad prezidento posto nesieks, tad „atsiranda daugiau galimybių paremti neutralų kandidatą, jeigu jis tenkina savo pasirengimu, deklaruojama programa ir vertybėmis“.