Šiuo metu tarpbankinės paskolų litais palūkanos (VILIBOR) skolinantis pusmečiui nuo sausio pradžios kiek mažėja, bet vis tiek sudaro daugiau nei 8,6 proc. tuo tarpu tarpbankinės palūkanos tam pačiam laikotarpiui skolinantis eurais (EURIBOR) daugiau nei triskart mažesnės – 2,39 proc.
Todėl šiuo metu yra tokių būsto paskolų litais turėtojų, kurie bankui kas mėnesį moka daugiau nei 12 proc. palūkanas. Tuo tarpu pasiskolinę eurais moka ir dvigubai mažesnes palūkanas.
Siūlo maždaug 3 proc. maržą
Paskolų brokerių bendrovės „JG Group" vadovas Žiuljenas Galeckas DELFI pripažino, kad turintys būsto paskolas litais su kintamomis palūkanomis skuba pasikeisti savo kredito valiutą.
Bankas, anot jo, dažniausiai sutinka patenkinti kliento prašymą, tačiau banko marža tokiu atveju didėja iki šiuo metu įprastai taikomos maždaug 3 proc. ribos.
„Žinoma, paskolų valiuta keičiama dabartinėmis sąlygomis. Jeigu klientas paskolą gavo su 0,7 proc. banko marža, tai dabar tikrai tokios nebesuteiks, ji bus tokia, kokia šiuo metu vyrauja rinkoje", – sakė jis.
Tačiau pašnekovas skaičiuoja, kad netgi ir su gerokai didesne banko marža turintiems paskolas litais su kintamomis palūkanomis vis dėlto apsimoka, nes netgi su 3 proc. marža paskolos eurais palūkanos šiuo metu būtų kiek daugiau nei 5 proc. vietoj, pavyzdžiui, dabar mokamų 11 proc.
Paskolos sumos keitimas turėtų kainuoti kelis šimtus litų, jei neprireiks keisti lakšto pas notarą.
Jo teigimu, bankai panorėjusių keisti paskolos valiutą dažniausiai paprašo parašyti prašymą, gali tekti pateikti ir paskutiniuoju metu gautas pajamas, kai kurie bankai prašo ir naujo įsigyto nekilnojamojo turto vertinimo.
Pastebima ir dar viena tendencija – turintys paskolas eurais su kintamomis palūkanomis nori jas fiksuoti, nes EURIBOR šiuo metu gerokai sumenko. Bankai esą taip pat sutinka tai daryti, tačiau vėlgi pasiūlydami dabartinę maržą. Todėl pašnekovas to daryti klientams nepataria, nes galutinė paskolos palūkanų suma tokiu atveju iš esmės nesikeičia.
„Žinoma yra tokių, kurie nori (fiksuoti paskolos eurais palūkanas – DELFI), tačiau tai nori daryti pasilikdami senąją banko maržą, o tai yra nelogiška. Bankas sutinka fiksuoti palūkanas, tačiau su dabartine pelno marža", – teigia paskolų brokerių bendrovės vadovas.
Pasiūlo ir 6 proc. maržą
Kitos brokerių bendrovės vadovas, nenorėjęs būti įvardytas, kad „nesusigadintų santykių su bankais", DELFI sakė, kad ne visais atvejais jo klientams pavyksta pasikeisti būsto paskolos valiutą.
„(Bankas – DELFI) užsideda labai didelę maržą ir tada gaunasi maždaug tokios pat palūkanos kaip ir litais. Pavyzdžiui, jeigu kliento paskolos litais banko marža yra 0,8 proc., o paskolos palūkanos sudaro apie 11 proc., tai banko marža gali būti pasiūlyta ir iki 6 proc.", – pavyzdį pateikia pašnekovas.
Tai, anot jo, kai kurie bankai motyvuoja tuo, kad už indėlius jie moka dideles palūkanas, todėl ir pinigus nori skolinti brangiai.
Brokerių bendrovės vadovas sako tokiu atveju klientams nepatariantis keisti paskolos valiutos, nes palūkanos galiausiai mokamos apie pora procentų mažesnės, tačiau būna išleisti pinigai pačiai keitimo procedūrai.
„Aš visada patariu žvelgti toliau ir kas bus kai Europos centrinis bankas vėl padidins EURIBOR. Tada bus didelis skirtumas, kur mokėjo su 0,8 proc. maržą ir kur mokės, pavyzdžiui, 5 proc.", – kalbėjo pašnekovas.
Dauguma valiutą pasikeitė pernai
Didieji Lietuvos komerciniai bankai tvirtina, kad už tam tikrą mokestį klientai gali pasikeisti savo paskolos valiutą ir pripažįsta, kad paskolos kaina tokiu atveju taip pat gali keistis.
„Didžioji dauguma klientų, kurie norėjo pasikeisti kredito valiutą, tą atliko praėjusiais metais, kai nuo pirmo ketvirčio litų ir eurų palūkanų skirtumas tapo reikšmingai didesnis. Šiuo metu dauguma naujų kredito gavėjų renkasi paskolas eurais, nes tokiu atveju palūkanos yra mažesnės", – DELFI sakė SEB banko Produktų plėtros departamento direktorius Justinas Murauskas.
Tačiau noras skolintis litais lietuviams neišnyko. Banko duomenimis, 2008 metų gruodį 20 proc. būsto paskolų išduota litais, 80 proc. – eurais.
Jo teigimu, šiuo metu klientas gali pakeisti kredito valiutą už minimalų 300 Lt kredito sutarties pakeitimo mokestį, jei paskolos valiuta keičiama sutartyje numatytą palūkanų keitimo dieną.
„Mokestis yra nustatytas siekiant išvengti neįprastai dažnų klientų prašymų atlikti šiuos sutarčių pakeitimus, daromus, pavyzdžiui, kas mėnesį, kadangi dėl šių pakeitimų bankas patiria nemažai sąnaudų", – aiškina jis.
Šiuo metu, anot pašnekovo, SEB banko būsto paskolų gyventojams palūkanos, kurias sudaro kintama palūkanų norma ir banko marža, eurais yra nuo 4,99 proc., litais – nuo 11,25 proc.
„Marža litais ir eurais SEB banke yra tokio paties dydžio", – sako jis, tačiau neatskleidžia jos dydžio.
„Swedbank" Lietuvoje Finansavimo departamento direktorė Jūratė Gumuliauskienė DELFI sako, kad pageidaujančių pasikeisti valiutą iš litų į eurus yra.
„Klientams, kurie pageidauja pasikeisti paskolos valiutą, bankas turi peržiūrėti paskolos kainą atsižvelgdamas į pasikeitusias rinkos sąlygas bei didesnę išteklių kainą", – pripažįsta ji.
Tačiau kartu J. Gumuliauskienė primena, kad pagal skolinimosi tradicijas patariama skolintis ta valiuta, kuria ir gaunamos pajamos.
„Skolinimo versle egzistuoja tam tikri ilgaamžiai tradiciniai principai, vienas iš kurių sako, jog besiskolinantis klientas turi įvertinti savo finansines galimybes kuo ilgesnėje perspektyvoje. Taip pat tradicinis kreditavimo principas, padedantis klientui sėkmingiausiai valdyti savo pinigų srautus yra skolinimasis ta pačia valiuta, kuria klientas gauna pajamas. Todėl, net jei trumpalaikėje perspektyvoje keičiasi palūkanų normos atskiromis valiutomis, geriausiai savo piniginius srautus galima įvertinti ir mažiausiai rizikos patirti skolinantis ta valiuta, kuria gaunamos pajamos", – atkreipia dėmesį „Swedbank" atstovė.
Banko duomenimis, maždaug 30 proc. paskolų būstui išduodama litais, apie 70 proc. – eurais.
2008 m. vidutinis būsto paskolos dydis didžiuosiuose Lietuvos komerciniuose bankuose kiek viršijo 180 tūkst. Lt.
Lietuvoje maždaug kas dvyliktas namų ūkis turi būsto paskolą.
