LVAT yra galutinė instancija, priimanti neskundžiamus sprendimus administraciniuose ginčuose su valstybės institucijomis. S. Žalimienė iki šiol nėra dirbusi teisėja, todėl, pasak kai kurių teisininkų, toks teisininkės siūlymas į itin aukštas pareigas gali kelti abejonių.
Jie taip pat nuogąstauja, kad teisėjo darbo patirties neturinčios mokslininkės siūlymas į galutinės instancijos teismą užkerta galimybę kilti karjeros laiptais ne vienus metus žemesnėse instancijose dirbantiems teisėjams.
Į LVAT pretenduojanti S. Žalimienė DELFI teigė, kad pasinaudojo įstatyme numatyta galimybe, kai į aukštesnių instancijų teismus gali būti paskirti mokslininkai. „Anksčiau ne vienas mokslininkas buvo paskirtas teisėju, tačiau apie juos nebuvo taip plačiai diskutuojama", - sakė ji.
Pasak jos, Lietuvos teismai tampa atviresni, jiems reikia naujų vėjų, todėl mokslininkų atsiradimas aukštesnių instancijų teismuose – tik sveikintinas dalykas.
„Valstybės tarnyboje esu išdirbusi dvylika metų, kodėl turėčiau nubraukti visą savo darbą?" – sako S. Žalimienė, kuriai tenka dėstyti ir šiuo metu teisėjais dirbantiems teisininkams.
Ar Teisėjų taryba pritars Vilniaus universitete Europos Sąjungos materialinę teisę dėstančios bei Europos teisės departamento direktoriaus pavaduotojos pareigas einančios S. Žalimienės kandidatūrai, turėtų paaiškėti jau šį penktadienį.
Birželio 17-ąją Teisėjų atrankos komisijos posėdyje S. Žalimienė surinko daugiausia balų iš keturių atrankoje dalyvavusių mokslininkų.
Tuo pačiu metu vyko ir teisėjų atranka į laisvą LVAT teisėjo vietą, joje dalyvavo šeši Temidės tarnai, tačiau Prezidentūra į atsilaisvinusį postą pirmiausia nusprendė skirti ne teisėjo patirtį turinčią ir daugiausia balsų surinkusią Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėją, o mokslininkę.
DELFI primena, kad S. Žalimienė taip pat dalyvavo atrankoje į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo vietą, bet žiniasklaidai paviešinus, jog teisininkė teoretikė neturi praktinio darbo įgūdžių, V. Adamkus jos nesiūlė skirti kasacinio teismo teisėja.