„Išeitys yra iš visur ir visada. Reikia tik kompetencijos ir politinės valios", - penktadienį žurnalistams Vilniuje sakė D. Grybauskaitė, EK atsakinga už finansinį programavimą ir biudžetą.
Perklausta, ar politinės valios dabar pakanka, EK narė atsakė: „Darykite išvadas jūs. Jūs tai matote kiekvieną dieną parduotuvėje".
„Vyriausybei viskas yra sakyta ir sakoma daug kartų daugiau, nei jūs girdite šiandien, - tvirtino D. Grybauskaitė. – Kai esi priverstas išeiti kalbėti viešai, tai jau yra nekas“.
„Ši problema (infliacija – DELFI) labai sudėtinga ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje, - apie kylančias kainas kalbėjo viešnia. – Turime blogą trijų pasaulinių krizių kombinaciją, kuri pradeda pasiekti Lietuvą. Pasaulinę finansų sektoriaus krizę, kuri jau daro įtaką Lietuvos finansiniam sektoriui. Kuro krizę, kuri, mūsų manymu, tęsis kelerius metus. Apie pigų kurą ar energetinius resursus kaip epochą pasauliui reikia pamiršti. Ir maisto kainų krizę, kurią lemia pirmos dvi".
Anot D. Grybauskaitės, tokia situacija būtų sudėtinga bet kuriai vyriausybei. Lietuvos Vyriausybei, kuri dirba artėjant rinkimams, esą dar sunkiau. Šių dienų problemas esą lemia ir „personalijos, kompetencija bei politinė valia".
Pernai spalį „Verslo žinių" konferencijoje „2008-ųjų biudžetas: ekspertų prognozės ir rekomendacijos" D. Grybauskaitė aštriai kritikavo dabartinės Vyriausybės politiką: „Puota maro metu. Valstybė didina skolą, o kiekvieną dieną infliacija skurdina Lietuvos žmones. Mes krizėje? Karas pas mus? Kur yra politinė atsakomybė žiūrėti į infliaciją iš šono ir jos nevaldyti?"
Penktadienį D. Grybauskaitė pripažino šios nuomonės neatsisakanti. Priešingai, anot jos, „puota maro metu tik didėja".
Viešnios siūlymu, bandydama suvaldyti infliaciją Vyriausybė pirmiausia turėtų atsigręžti į save: „Pirmiausia ir greičiausia priemonė, kurią turi kiekviena vyriausybė, – jos pačios išlaidų mažinimas, nacionalinio biudžeto subalansavimas ir visų išlaidų peržiūrėjimas. Tai yra greičiausia ir veiksmingiausia priemonė, kuri duoda rezultatą iš karto. Visos kitos priemonės labai reikalingos, bet jos yra struktūrinės, jų poveikis jaučiamas tik po gero pusmečio ar netgi po metų".
Kaip pažymėjo D. Grybauskaitė, infliacija Lietuvoje išliks keletą metų: „Nei pigių maisto produktų, nei pigaus kuro nei Lietuva, nei Europa neturėtų tikėtis".
Aksčiau EK narė yra tvirtinusi, kad Lietuva pavėluotai ir neefektyviai ketina valdyti infliaciją bei kad šalis euro 2010 m. neįsives. Slovakijai ketinant jau nuo kitų metų įsivesti eurą, Lietuva, anot D. Grybauskaitės, „atrodo blogai ir artimiausiu metu atrodys dar blogiau".
Pasigenda politinių vadovų vaidmens sprendžiant IAE ateitį
Nemažai kritikos Vyriausybei viešnia pažėrė ir dėl bandymo įtikinti Briuselį, kad leistų pratęsti IAE antrojo reaktoriaus darbą.
„Faktai sako tik tiek – vyksta techninio lygio konsultacijos, ne derybos, o techninio lygio konsultacijos ir informacijos pateikimas EK techniniam lygiui, - tvirtino D. Grybauskaitė. – Derybos gali vykti tik jei Europos Taryba įgalioja EK derėtis su Lietuva. Tokių įgaliojimų nėra ir jų nėra paprašyta".
Anot EK narės, dėl jėgainės turi vykti derybos, kuriose turėtų dalyvauti „Vyriausybė ir jos politinis elitas", o ne techninės konsultacijos. „Politinių derybų nėra, - tvirtino viešnia. – Pirmieji valstybės asmenys turi prisiimti politinę atsakomybę. Derybos yra politinės – tarp vyriausybių, tarp valstybių, ne techninės konsultacijos su atskirais EK direktoratais".
Nors Stojimo į ES sutartyje Lietuva yra įsipareigojusi uždaryti jau kitąmet, laiko deryboms esą pakaktų, tačiau gauti Europos Tarybos leidimą būtų sunku: „Daugelis ES šalių labai sunkiai sutiktų su derybomis dėl Stojimo sutartyje numatyto įsipareigojimo. Tai yra ne laiko klausimas, o politinės valios iš visų pusių, taip pat ir kitų ES šalių".
Į repliką, kad tokiu atveju Energijos tiekimo saugumo po 2009 m. problemoms nagrinėti komisijos pirmininko Aleksandro Abišalos, kuris vadinamas derybininku dėl IAE darbo pratęsimo, vaidmuo yra menkas, viešnia atsakė: „Oficialių derybų nėra, todėl kas kaip nori, taip gali save vadinti. Ir derybininku, ir dar kuo nors. Kartoju – vyksta techninės konsultacijos, informacijos teikimas EK".
R. Švedas: vyksta labai intensyvus procesas
„Vyksta derybų procesas, aš jo nekomentuoju", – penktadienį po uždaro Seimo Europos reikalų komiteto posėdžio žurnalistams sakė Užsienio reikalų ministerijos Ekonominio saugumo politikos departamento direktorius Romas Švedas.
Jis yra ir Vyriausybės sudarytos derybų grupės su Europos Sąjunga dėl Ignalinos atominės elektrinės veiklos pratęsimo narys. Pristatyti derybų eigos į komitetą buvo kviestas pats vyriausiasis derybininkas A. Abišala, tačiau šiuo metu jis vieši Briuselyje.
„Procesas iš tikrųjų vyksta labai intensyvus, Komisija geranoriškai sutinka kalbėtis, svarstomi visi dalykai – ir padėtis, ir galimi projektai. Šiandien aš galiu pasakyti tik tiek, nes dabar yra pats proceso intensyvumas", – žurnalistams sakė R. Švedas.
Jis nesiėmė vertinti D. Grybauskaitės kritikos. „Aš kaip komisijos narys galiu pasakyti, kad vyksta intensyvios konsultacijos su Komisija", – paklaustas, ar išties diskusijos vyksta žemiausiame techninėje lygmenyje, atsakė ministerijos atstovas.
„Mes darome maksimaliai viską, kad pasiektume maksimaliai gerų Lietuvai rezultatų", – tvirtino R. Švedas.
Ar sieks tapti prezidente, lieka mįslė
Ilgajam Joninių savaitgaliui į Lietuvą atvykusi D. Grybauskaitė penktadienį susitiko su Seimo vicepirmininku, konservatorių lyderiu Andriumi Kubiliumi. Su juo viešnia aptarė ES biudžeto reformą bei kokios naudos iš to galėtume gauti ir būtinybę aktyvinti Seimo darbą rengiant ir priimant įvairias direktyvas.
Anot EK narės, iš Lietuvos parlamento buvo gautos tik trys nuomonės – gerokai mažiau nei iš kitų šalių: „Norėtume paprašyti, kad Lietuva aktyviau dalyvautų priimant sprendimus. Europoje sprendimai priimami dešimtmečiams į priekį, po to juos labai sunku pakeisti".
Trečiadienį šiuos klausimus eurokomisarė ketina aptarti su Seimo pirmininku Česlovu Juršėnu. Nei su premjeru Gediminu Kirkilu, nei su finansų ministru Rimantu Šadžiumi ji neketina susitikti. Viešnia leido suprasti, kad Vyriausybės nariai pokalbių nepageidavo: „Kiek žinau, mano darbotvarkė buvo suplanuota prieš mėnesį. Kad aš atvykstu į Lietuvą, Lietuvos valstybės protokolas buvo informuotas prieš pusantro mėnesio".
D. Grybauskaitė neslėpė, kad dabartinei Vyriausybei, kuriai dirbti liko vos keli mėnesiai, ji aktyviai nebemėgina patarinėti: „Tai, ką buvo galima padaryti šiai Vyriausybei, sakiau prieš dvejus metus ir pernai".
Tiesa, eurokomisarė džiaugėsi, kad pagerėjo ES lėšų įsisavinimas: „Mano atvykimai ir barimaisi kartais suveikia. Įsisavinimo tempai per 2007-uosius pagerėjo. Bet norėčiau priminti, kad liko apie pusmetis struktūrinių fondų įsisavinimui. Lietuva iki birželio 1 d. įsisavino iš struktūrinių fondų 79 proc. lėšų. Kalbant apie Sanglaudos fondą, pagrindinė problema lieka aplinkosaugos projektai. Jų Lietuva įsisavino tik 40 proc.".
D. Grybauskaitė visuomenės nuomonių apklausose jau ne vieną mėnesį yra bene populiariausia tarp galimų pretendentų į prezidento postą kitų metų rinkimuose. Tačiau nuo atsakymo į klausimą, ar sieks šio posto, viešnia išsisuko teigdama, kad sprendimo dar nėra priėmusi.
