„Norint išvengti nelaimės, svarbiausia – teisingai įvertinti savo jėgas“, – teigė Lietuvos povandeninio sporto federacijos prezidentas Aurelijus Kinas.
Jis šiuo metu dirba Egipte, kur moko atvykusius lietuvių turistus nardyti. A.Kinas teigė, kad žuvusios gydytojos nepažinojo, todėl negali pasakyti apie jos pasirengimą nardyti.
„Spėju, kad širdis sustojo dėl to, kad moteris giliai nėrė keletą kartų iš eilės. Ji žuvo ne naktinio nardymo metu, o dar kartą panėrusi jau ryte. Moteris greičiausiai nebuvo pakankamai pailsėjusi“, – sakė A.Kinas.
Veikia draugų gundymai
E.Knėpienė nardė ne pirmą kartą, tačiau A.Kinas patvirtino, kad bent kartą nardę žmonės ir nukenčia dažniausiai. „Naujokai yra atsargesni, vengia didesnio gylio. Kuo giliau – tuo didesnis pavojus. Instruktorius pataria, kaip elgtis, tačiau jis yra tarpininkas tarp nardytojo ir nuostabaus povandeninio pasaulio. Neretai nardytojai vienas kitą vilioja nerti kuo dažniau ir kuo giliau“, – sakė A.Kinas.
Lietuvis sportininkas teigia visada įvertinantis, ar naras jaučiasi pailsėjęs, yra geros nuotaikos, pasiteirauja, ar nėra gėręs alkoholio. „Alkoholis nardytojui – pavojingas kaip ir lėktuvo pilotui. Maždaug kartą per tris mėnesius išgirstu, kad nardant kažkam sustojo širdis. Dažniausiai tai įvyksta, kai narai pervertina jėgas“, – teigė A.Kinas.
Užsienyje lietuviai dažniausiai nardo Egipte. Juos vilioja nuostabi Raudonoji jūra ir tiesioginiai skrydžiai. Nardytojai taip pat mėgsta keliauti į Tenerifę, Maltą, Kroatiją. Tačiau maždaug pusė užsienyje besimokančiųjų nardyti Lietuvoje nėra to bandę.
Lietuvos povandeninio sporto federacijos nardymo centre Hurgadoje dirba europiečiai, galima susikalbėti lietuvių, rusų, anglų kalbomis. „Tačiau visiems primygtinai siūlau, prieš vykstant į Egiptą ar kitur, iš pradžių pasimokyti nardyti Lietuvoje organizuojamuose kursuose“, – patarė A.Kinas.
Išmoksta teorijos ir praktikos
Giluminio nardymo kursai rengiami Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Visagine. Vasarą dvi nardymo mokyklos veikia Žemaitijoje, viename švariausių šalyje Platelių ežere. Klaipėdos klubas „Oktopusas“ suteikia galimybę rudenį ir žiemą nardyti netgi delfinariume.
Lietuvoje dauguma kursų organizuojami pagal PADI (Profesionali nardymo instruktorių asociacija) taisykles. 1966 metais JAV įkurtai asociacijai šiuo metu priklauso apie 900 nardymo mokyklų visame pasaulyje. Mokymo sistema jose standartizuota, neleidžiama nukrypti nuo mokymo metodikos.
Nardymo kursus Kaune organizuojančios įmonės „Euroatletas“ vadovas, patyręs instruktorius Arūnas Svirskas teigė, kad į kursus dažnai ateina žmonės, kurie jau bandė panerti, bet jiems nepavyko tai padaryti tinkamai. „Todėl jie nori mokytis, įveikti savo baimę“, – sakė jis. A.Svirskas pritarė kolegoms, kad neišklausius specialių kursų nardyti yra pavojinga.
„Tik baigus nardymo kursus įgaunama daug teorinių žinių bei praktinių įgūdžių, o nardymas tampa saugus ir malonus“, – tikino jis. Nardymo centre organizuojami visų lygių narų kursai – nuo pradedančiųjų iki profesionalų. Centras yra parengęs ne vieną šimtą kvalifikuotų narų.
Pavojų kelia ir sloga
Lietuvoje veikiančių centrų atstovai teigia, kad laikantis taisyklių nardymas nėra pavojingas. Teigiama, kad net boulingas kelia didesnį pavojų.
Tačiau nardymo išbandymus patyrę kauniečiai pasakoja ir šiurpias istorijas. Viena moteris, prieš keletą metų panėrusi į gelmes, pajuto stiprų akies skausmą, ji paplūdo krauju. Vėliau paaiškėjo, kad buvo atitrūkusi akies tinklainė. Kitas kaunietis pasakojo, kad po nardymo pusę metų gydėsi vieną ausį, kuria beveik nebegirdėjo.
Kauno medicinos universiteto klinikų gydytojas otorinolaringologas Giedrius Gylys kasmet susiduria su pacientais, patyrusiais sužeidimus nardymų metu.
„Tokių žmonių padaugėja rugpjūtį ir rugsėjį, kai grįžtama iš atostogų“, – nurodė pašnekovas.
Vieni skundžiasi, kad šlapiuoja iš ausies, blogai girdi, skauda. „Žmonės nardo šiltuosiuose kraštuose, pasikrapšto ausį, į ją patenka bakterijų, kurios sukelia išorinės ausies landos uždegimą. Sūriame vandenyje, prie kurio nesame įpratę, išmirksta oda, jei krapštukais pasivalomos ausys, pažeidžiamas odos vientisumas“, – aiškino G.Gylys.
Kitiems plyšta būgnelis. Taip atsitinka narams, kai jie neprapučia nosies, nesuvienodina slėgio tarp išorės ir vidaus. Šiltuosiuose kraštuose dažnai susloguojama, pasigaunama virusinė infekcija. Nardyti turint slogą – užburkusia nosimi, nepraleidžiančia oro, anot gydytojo, itin pavojinga.
Naujokai vieni neneria
Kelionių bendrovės „Novaturas“ atstovų užsienyje vadovas Julius Vyšniauskas sako, kad lietuviams arčiausia, pigiausia ir greičiausiai pasiekiama vieta yra Egiptas.
„Gidai kontroliuoja ir mato mūsų partnerių organizuojamas paviršinio ir giluminio nardymo ekskursijas, kur saugumo reikalavimai yra aukščiausi. Paviršinis nardymas nereikalauja didelių sugebėjimų, svarbiausia mokėti plaukti ir nebijoti vandens. Net ir paviršinio nardymo metu mūsų partnerių organizuojamose ekskursijose turistai yra lydimi ir stebimi instruktorių. Giluminio nardymo ekskursijos, organizuojamos mūsų partnerių, yra pradedantiesiems.
Tokios ekskursijos metu didžiausias gylis yra 10–11 metrų, kiekvienas naras neria tik kartu su instruktoriumi, laikosi už jo rankos. Visą procesą (nusileidimo gylį, greitį, suspausto oro atsargas) kontroliuoja instruktorius“, – aiškino J.Vyšniauskas.
Jis sakė, kad ekskursijos metu dažniausiai rengiami du panėrimai per dieną po 15–20 minučių. „Netgi antrą, trečią ar 50 kartą nardantis žmogus, jeigu jis neturi nardymo licencijos, gali panerti tik su instruktoriumi. Mūsų gidai ir mes nesame girdėję, kad turistinės nardymo ekskursijos metu būtų nukentėję lietuviai turistai“, – teigė J.Vyšniauskas.
„Novaturo“ atstovė viešiesiems ryšiams Brigita Sabaliauskaitė, pati baigusi nardymo kursus, neslepia, kad tai gali būti pavojinga. „Egipte buvau nardymo safaryje, kuris man buvo pirmas gyvenime. Antrojo savarankiško nėrimo metu patyriau panikos priepuolį. Jei nebūčiau baigusi kursų, gal net nebūčiau iškilusi“, – prisiminė pašnekovė.
