Kaip sprendime pabrėžė teismas, VAVA priimtas detaliojo plano patikrinimo aktas yra detaliojo planavimo procedūros dokumentas, o ne teritorijų planavimo dokumentas.
„Tokį aktą teismui gali apskųsti tik tas asmuo, kuris gina savo pažeistą ir ginčijamą subjektinę teisę arba įstatymų saugomą interesą. Šis priimtas aktas, anot Teismo, pareiškėjų subjektinių teisių nepažeidžia. Pagal Teritorijų planavimo įstatymą suinteresuota visuomenė gali skųsti tik patvirtintą detaliojo plano procedūros aktą“, - pabrėžė teismas.
Pasak jo, Pylimo gatvėje esantis žemės sklypas yra Pasaulio paveldo objekto – Vilniaus senamiesčio – dalis, tačiau jame esantis kino teatro pastatas nėra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą ir nėra paskelbtas saugomu kultūros paveldo objektu.
Kovotojai už „Lietuvos“ kino teatro išlikimą siekė, kad ginčas persikeltų ne tik į Konstitucinį Teismą, bet ir už Lietuvos ribų – Europos Bendrijos Teisingumo Teismą. Tuo tarpu sklypą Pylimo gatvėje įsigijusi bendrovė „Rojaus apartamentai“ įsitikinusi, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija (VAVA) pagrįstai pasirašė išvadą dėl plano tvirtinimo – esą kino teatras nepatenka į Vilniaus istorinio centro apsaugos zoną.
Nepalankų sprendimą paveldo ekspertei Jūratei Markevičienei, muzikologui Tomui Bakučioniui, kino režisieriui Vytautui Domaševičiui bei menininkui, Nacionalinės kultūros ir meno laureatui Gediminui Urbonui buvo paskelbęs ir Vilniaus apygardos administracinis teismas.
Jis atmetė neformalaus judėjimo narių prašymą įpareigoti VAVA panaikinti patikrinimo išvadą dėl „Lietuvos“ plano tvirtinimo bei įpareigojimo išnagrinėti detaliojo plano sprendinių atitikimą Lietuvos ir tarptautiniams teisės aktams. Teismas pabrėžė, kad VAVA išvada pareiškėjams nesukėlė jokių teisnių padarinių.
DELFI primena, kad Apygardos administracinio teismo sprendimą apskundę visuomenininkai teismo prašė kreiptis į Konstitucinį ir Europos Bendrijos Teisingumo Teismus. Jie mano, kad Teritorijų planavimo įstatymo normos gali prieštari Konstitucijai. Be to, jie įsitikinę, kad Lietuvos teisės aktai gali prieštarauti Orhuso konvencijai.
„Konvencijoje yra nurodyta, kad visuomenė gali dalyvauti kultūros vietovių gynime, tai mes aktyviai du metus ir darėme, - teisme yra sakiusi paveldo ekspertė J. Markevičienė. – Teritorijų planavimo įstatyme nurodyta, kad valdžia priima sprendimus, o visuomenė gali dalyvauti tik jų įgyvendinime, t. y. baigiamajame teritorijų planavimo etape. Manome, kad Lietuvos teisės aktas prieštarauja Orhuso Konvencijai, todėl teismai ja turėtų vadovautis – tarptautiniams teisės aktams teikiama viršenybė. Taip ne kartą yra pabrėžęs Konstitucinis Teismas“.
Visuomenininkų teigimu, naujos statybos neatitinka Saugomų senamiesčio savybių apsaugos reikalavimų, jos darys neigiamą poveikį saugomam istoriniam kraštovaizdžiui. „Formuojama nauja urbanistinė ir architektūrinė aplinka neatitinka saugomų Vilniaus urbanistinių ir architektūrinių savybių, į Senamiestį planuojama įterpti jam nebūdingą struktūrą, todėl gali kilti grėsmė archeologijos paveldui“, - teigė neformalaus judėjimo atstovai.
Buvusio kino teatre ketinama statyti į senamiesčio aplinką integruotą pastatą, kuriame, kaip žada investuotojai, įsikurs 280 žiūrovų talpinantis kino centras, kino klubas bei kavinė.
„Lietuvos“ kino teatro pastato savininkė bendrovė „Rojaus apartamentai“ už „Lietuvos“ kino teatro išsaugojimą kovojusio neformalaus judėjimo „Už Lietuvą be kabučių" atstovams yra pareiškusi 609 tūkstančių 904 litų ir 11 centų ieškinį. Bendrovė įsitikinusi, kad dėl judėjimo kaltės stoja statybos buvusio kino teatro vietoje. Šis ginčas teisme tęsis birželį.