Iki šiol galiojantis Aukštojo mokslo įstatymas numato, kad gerai besimokančiais studentais laikomi 30 procentų kiekvienos studijų programos kiekvieno semestro studentų. Pagal įstatymą, ne mažiau kaip 50 procentų geriausiai besimokančių dieninių studijų studentų už mokslą nemoka.
Teismas nusprendė, kad valstybės nefinansuojamiems studentams studijų kainą turi teisę nustatyti patys universitetai. Dėl valstybės finansuojamų vietų KT pasakė, kad iš valstybės biudžeto turi būti skiriamas pakankamas finansavimas užsakomoms vietoms ir kad gerai besimokantiems piliečiams valstybinėse aukštosiose mokyklose turi būti užtikrintas nemokamas mokslas.
Nors Vyriausybė savo nutarimu yra nustačiusi, kiek lėšų turi būti skiriama universitetams už vykdomas studijas, tačiau kasmet vienam studentui skiriama tik 47,5 proc. studijoms reikalingos sumos.
Universitetai tampa verslo įmonėmis
„Negalime paneigti, kad po paskutinio teismo išaiškinimo studijų kaina gali išaugti beveik dvigubai ir daugiau nei dvigubai gali sumažėti valstybės remiamų, studijuojančių valstybės lėšomis studentų. Ir niekas negali paneigti, kad ta kaina bus aukšta. Mažiau gali kainuoti neuniversitetinės studijos kolegijose ir profesinėse mokyklose, kurios vis populiarėja“, - teigia V. Būdienė.
Anot viceministrės, studijų kainą ne valstybės finansuojamoms studijų vietoms diktuos patys universitetai. Už studijas mokės arba valstybė, paskelbusi konkursą, kiek, ir kokių studijų programų vietų užsakyti, arba pats studentas, jei nepateks tarp valstybės remiamų.
V. Būdienė sako, kad valstybei teks mokėti, tikėtina, už vieno studento studijas mažų mažiausia dvigubai daugiau nei dabar. „Taigi valstybės finansuojamų studentų gali likti mažiau, nes daugiau pinigų aukštajam mokslui biudžete stebuklingai neatsiras“, - aiškino ji.
Viceministrė prognozuoja, kad dėl padidėjusios studijų kainos gali padidėti infliacija.
„Akivaizdu, kad po KT išaiškinimo viskas stojasi į vietas: universitetas yra verslo įmonė, kurios verslas yra tradicijų saugojimo, mokslo žinių perdavimo ir naujų kūrimo paslaugos. Už šias paslaugas universitetas nustato savo pardavimo kainą, o pirkėjų skaičius neribojamas, tai yra, kaip ir kiekviename versle – kuo daugiau pirkėjų, tuo geriau“, - ironizavo V. Būdienė.
V. Būdienė svarsto, kad galbūt po minėto KT išaiškinimo Lietuva pasirinko unikalų kelią. Jos teigimu, daugelis aplinkybių, iki šiol reguliavusių sistemos būseną, pasikeis: akivaizdžiai atskiriamas paslaugos teikėjas (universitetai) ir pirkėjas, užsakovas (valstybė ar studentas).
Be to, atsiranda galimybė pirkti tik kokybiškas studijų paslaugas. Tačiau, pasak jos, dėl sistemos prisitaikymo prie naujų aplinkybių ir savireguliacijos galime sulaukti ir nenuspėjamo efekto.
Anot jos, niekas negali paneigti, kad Konstitucijai prieštarauja ir dalis užregistruotų Mokslo ir studijų įstatymų projekto straipsnių. Vieną jų Seimui pateikė Vyriausybė, kitą – konservatoriai ir Liberalų sąjūdis. V. Būdienės teigimu, Seimo teisininkams teks išanalizuoti naująjį KT išaiškinimą ir nurodyti Konstitucijos neatitinkančių abiejų įstatymų projektų nuostatų atsisakyti.