„Vilniaus rajone tautinės mažumos sudaro iki 70 proc. visų gyventojų, todėl jie turi teisę, kad jų gyvenamosiose vietose gatvių pavadinimai būtų rašomi ne tik lietuvių, bet ir tautinių mažumų kalba", - A. Bulnis mano, kad geriausiai būtų, jei į šį ginčą įsikištų KT.
Į teismą su skundu dėl Vyriausybės nutarimo nevykdymo kreipėsi Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje, šioje byloje trečiuoju asmeniu yra patraukta Valstybinį kalbos inspekcija (VKI).
Būtent VKI Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriui daugiau kaip metus siuntinėjo raštus dėl Valstybinės kalbos įstatymo pažeidimų.
Ne tik lietuvių, bet ir kitomis kalbomis gatvių pavadinimai yra iškabinti Maišiagaloje (Kiemelių ir Širvintų g.), Riešėje (Sporto g.), Raudondvaryje (Liepų alėjoje), Nemenčinėje (A. Mickevičiaus g.). Užrašų ne valstybine kalba aptikta ir Sudervėje, tačiau dėl to Vyriausybės atstovai į teismą nesikreipė.
A. Bulnis teisme pareiškė, kad gatvių užrašų ne lietuvių kalba yra iškabinta ir kitose Vilniaus rajono vietose, tačiau dėl jų pakeitimo Vyriausybės atstovas ir kalbininkai į savivaldybę nesikreipė.
Vilniaus rajono savivaldybės administracija VKI buvo žadėjusi pakeisti lenteles tik tada, kai bus apsvarstytas naujas savivaldybės biudžetas ir tam bus skirta papildomų lėšų.
„Kaip bebūtų, šių gatvių pavadinimai bus iškabinti ne tik valstybine, bet ir tautinių mažumų kalba", - savo pozicijos tvirtai laikėsi A. Bulnis.
Valstybinės kalbos įstatyme nustatyta, kad viešieji užrašai turi būti pateikiami valstybine kalba. Įstatyme yra numatytos išimtys, leidžiančios užrašuose greta lietuvių kalbos naudoti kitas kalbas, tačiau šiems atvejams šios išimtys negali būti taikomos.
Ar savivaldybė bus įpareigota pakeisti gatvių pavadinimų užrašus tik į lietuvių kalbą, Vilniaus apygardos administracinis teismas ketina paskelbti kovo 15-ąją.
URM: skubėti nereikia
Užsienio reikalų ministerija (URM) išplatintame pareiškime atkreipia dėmesį, kad klausimas dėl gatvių pavadinimo rašymo kyla dėl viena kitai prieštaraujančių nuostatų Lietuvos teisės aktuose – Valstybinės kalbos ir Tautinių mažumų įstatymuose.
Todėl, URM nuomone, kol nepašalinti prieštaravimai Lietuvos teisės aktuose, nereikėtų daryti jokių skubotų sprendimų tautinėms mažumoms jautriais klausimais. Užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas oficialiai kreipsis į Seimą siūlydamas kuo greičiau suderinti minėtus Lietuvoje galiojančius teisės aktus, kad juose neliktų viena kitai prieštaraujančių nuostatų.
Kaip teigiama pranešime, šalyje galioja Lietuvos Seimo ratifikuota Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija. Šios konvencijos 11 straipsnis numato galimybę tradiciškai gausiai tautinių mažumų gyvenamose teritorijose gatvių pavadinimus rašyti ir tautinės mažumos kalba.
Lietuvos Respublikos tautinių mažumų įstatymo 5 straipsnyje taip pat nurodyta, kad administraciniuose teritoriniuose vienetuose, kur kompaktiškai gyvena tautinė mažuma, informaciniai užrašai greta lietuvių kalbos gali būti ir tautinės mažumos kalba. Tačiau Valstybinės kalbos įstatymo 17 straipsnis nurodo, kad Lietuvos Respublikoje viešieji užrašai yra rašomi valstybine kalba.
Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo 11 straipsnyje nurodyta: jei įsigaliojusi ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis nustato kitokias normas negu Lietuvos Respublikos įstatymai, kiti teisės aktai, tokiu atveju taikomos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutarties nuostatos.