Kartu su kiek mažėjusiomis pajamomis per pirmuosius tris 2007 metų ketvirčius mažėjo ir viešbučių bei restoranų pelningumas. Jis minėtu laikotarpiu 2006 m. buvo 10,2 proc., o 2007 m. – 7,8 proc.

„Nelabai sėkmingi metai buvo restoranams, barams ir kitoms maitinimo įmonėms, jų apyvarta sumažėjo 1,3 proc.“, – metinėje spaudos konferencijoje sakė Statistikos departamento generalinis direktorius Algirdas Šemeta.

Tuo tarpu Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos vykdančioji direktorė Eglė Dilkienė DELFI sakė, kad neturint visų metų duomenų yra pernelyg anksti daryti išvadas.

„Paskutinį ketvirtį yra visos šventės, tuo metu restoranams yra pelningiausi mėnesiai. (...) Tikrai negalime pasakyti, kad pas mus žmonės praėjusiais metais mažiau pradėjo eiti nei 2006 metais, netgi atvirkščiai“, – sakė ji.

„Aš pats vaikštau į kavines, aš matau, kad kavinėse mažiau žmonių, nes kainos didėja. Tada kavinės restoranai bando tai kompensuoti didindami kainas, kai kainos didėja, automatiškai mažėja vartotojų, kai nėra didelės apyvartos, darbuotojus reikia išlaikyti, todėl ir krenta pelningumas“, – DELFI sakė Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas.

Jis tai pirmiausiai sieja su vartotojų reakcija į situaciją rinkoje ir prekių bei paslaugų brangimą.

Sumažėjęs maitinimo įstaigų pelningumas D. Arlausko nestebina, nes esą energetinių išteklių kainos artėja prie ES vidurkio, o darbuotojų atlyginimai nuolat auga.

„Tokiuose sektoriuose, kaip viešojo maitinimo, inovacijoms arba darbo našumo didinimui beveik nėra vietos. Čia ne gamyklos, kur galima naują technologiją pritaikyti, čia yra rankų darbas, nepagreitinsi nei maisto paruošimo, nei laiko reikalingo jam paruošti“, – sakė jis.

DELFI užsakymu atliktas bendrovės „Spinter tyrimai“ tyrimas taip pat parodė, kad padidėjus maisto, kitų būtinų prekių ir paslaugų kainoms, ketvirtadalis lietuvių bando išlaikyti pajamų ir išlaidų balansą atsisakydami ne pirmo būtinumo prekių ir paslaugų, o penktadalis sako ribojantys išlaidas laisvalaikiui.

Statistikos departamento duomenimis, pernai labiausiai augo verslo paslaugų ir prekybos įmonių pelnas, o daugiausiai uždirbo prekybos įmonės.

„Mažmeninėje prekyboje užfiksuotas didžiausias apyvartos padidėjimas per pastaruosius keletą metų – 17,2 proc. Sparčiausiai augo variklinių transporto priemonių ir ne maisto prekių apyvarta, o prekybos maisto prekėmis pokyčiai buvo nuosaikesni“, – sakė A. Šemeta.

Verslo paslaugų įmonių pelnas iki mokesčių per tris praėjusiųjų metų ketvirčius padidėjo daugiau nei dvigubai iki 2,3 mlrd. Lt., o prekybos įmonės per minėtą laikotarpį iki mokesčių uždirbo 2,8 mlrd. Lt arba per 67 proc. daugiau nei per devynis 2006 metų mėnesius.

Verslo paslaugų įmonių pelningumas buvo 36,8 proc., o prekybos įmonių – 5,1 proc. Visas Lietuvos verslas per pirmuosius devynis praėjusiųjų metų mėnesius uždirbo beveik 11 mlrd. Lt ikimokestinio pelno, tai yra 1,5 karto daugiau nei per tą patį 2006 metų laikotarpį.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją