Užteršto oro padariniai geriausiai matyti žiemą – baltas sniegas per keletą dienų pasidengia juodu taršalų sluoksniu. Tai jau tapo miesto kasdienybe, ženklu, kad Vilnius – labiausiai teršiamas šalies miestas. Iki Tokijo ar Honkongo dar toli, tačiau civilizacijos rykštė skaudžiai plaka ir Lietuvos sostinės gyventojus.

Didžiausias oro užterštumas susidaro ten, kur intensyviausias automobilių eismas. Labiausiai užterštos vietos Vilniuje: Geležinio Vilko, Kalvarijų, Ukmergės gatvės, Savanorių ir Laisvės prospektai.

„Orą teršia ne tik kietosios dalelės, bet ir azoto dioksidas – bespalvė, bekvapė medžiaga. Žinoma, jų pagrindinis šaltinis yra transportas. Ten, kur važinėja sunkieji automobiliai, vilkikai, kurie naudoja mažesnės kokybės degalus – dyzeliną, situacija prasčiausia.

Švariau yra toliau nuo magistralių esančiose vietose, pavyzdžiui, Valakampių rajone. Antakalnyje oras švaresnis ne visur: arčiau centro susidaro tam tikra duobė, prastos sklaidos sąlygos, todėl oras irgi ne koks. O į kitą pusę, arčiau Saulėtekio, oro kokybė nebloga“, – pasakojo Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės valdymo departamento direktorius Donatas Perkauskas.

Prastėja gyvenimo kokybė

Aplinkos apsaugos agentūros organizuojamas miestų oro kokybės monitoringas parodė, kad pagrindinė oro kokybės problema miestuose išlieka oro tarša kietosiomis dalelėmis, t. y. iš aplinkoje esančių teršalų susidarančiomis ir nuodus nešiojančiomis dulkėmis.

Kvėpuojant užterštu oru padidėja tikimybė susirgti astma, vėžiu, bronchitu, sinusitu, kitomis ligomis, jau sergantiems liga gali dar paūmėti. Leistina kietųjų dalelių norma neturėtų būti viršijama dažniau nei 35 dienas per metus, tačiau šio tikslo pasiekti nepavyksta.

Kadangi tokių dienų yra daugiau, rengiami oro kokybės gerinimo planai, tačiau realus jų įgyvendinimas stringa.

Reikia prisiminti troleibusus

„Efektyviausios priemonės būtų reguliuoti transportą, jei žmonės „persėstų“ iš automobilių į viešąjį transportą, tiesti aplinkkelius, dviračių takus. Bet jokiu būdu ne platinti gatves, kaip kai kas bando siūlyti, – kalbėjo Aplinkos apsaugos agentūros direktorius Liutauras Stoškus. – Kad žmonės daugiau naudotųsi viešuoju transportu, jo teikiamos paslaugos turi būti patrauklios.

Žmonėms turi neapsimokėti važiuoti savo automobiliu. Gatvėse, kur susidaro spūstys, galbūt galima sudaryti išskirtines sąlygas troleibusams. Reikia visais įmanomais būdais populiarinti viešąjį transportą. Automobilių statymo sąlygos turėtų būti tokios, kad žmogui finansiškai neapsimokėtų automobilį palikti mieste. Svarbiausia – visas šias priemones tinkamai suderinti.“

Kasmet apie kovo mėnesį (tai priklauso nuo oro sąlygų) imamasi trumpalaikių priemonių oro taršai mažinti.

„Kai pradžiūsta gatvės, skubiai sutvarkomos šiukšlės, išvežamas smėlis, purvas su druska. O vėliau gatvės paprasčiausiai plaunamos“, – pasakojo oro kokybės valdymo departamento direktorius D.Perkauskas.

Vilniaus Senamiestyje oras užterštas palyginti nesmarkiai. 2006 m. kietųjų dalelių skaičius iš galimų 35 dienų šią normą viršijo devynias, kelerius metus prieš tai situacija taip pat buvo gera.

Tačiau 2007-aisiais šis oro taršos rodiklis jau išaugo iki 21. Padidėjimas didelis ir kelia nerimą, tačiau iki labiausiai užterštų miesto vietų Senamiesčiui dar toli.

Oro kokybė Senamiestyje prastėja ir dėl anglimis kūrenamų namų, be to, ši miesto vieta yra duobėje.

Kūrena kas kuo nori

Orą teršia ne tik automobiliai, bet ir netinkamomis medžiagomis kūrenamos krosnys ar židiniai. Stambiose elektrinėse ar katilinėse paprastai pastatoma automatizuota įranga, reguliuojanti oro taršą, tačiau kiekvieno gyventojo sukontroliuoti neįmanoma.

„Dabar visoje Europoje svarstomas klausimas, kaip sukontroliuoti individualių namų šildymą. Anksčiau, kai turėdavome mieste vieną kuro bazę, galėjome vertinti, kiek ta bazė gauna anglių. Dabar kuro šaltinių tiek, kad neaišku, kas iš kur gauna, kas kuo kūrena. Nežinau, kokios armijos kontrolierių reiktų, kad būtų stebimas kiekvienas židinys“, – juokėsi D.Perkauskas.

L.Stoškus įsitikinęs, kad vienintelė priemonė sukontroliuoti aplinką teršiantį kūrenimą – skatinti žmonių sąmoningumą: „Jeigu žmonės degins malkas, pavojus bus mažesnis. Tačiau kai deginamos padangos ar kažkokios tepaluotos medžiagos, – tokių dalykų tikrai negalima toleruoti. Jei žmonės žino, kad taip negalima daryti, bet vis tiek daro, tai ką mes galime padaryti? Ar kalbėtume apie oro kokybės užtikrinimą, ar atliekų tvarkymą, viskas priklauso nuo mūsų pačių.“

Kietųjų dalelių poveikis

Kietosios dalelės – tai ore esančių dalelių ir skysčio lašelių (aerozolių) mišinys, kurio sudėtyje gali būti įvairių komponentų: rūgščių, sulfatų, nitratų, organinių junginių, metalų, dirvožemio dalelių, dulkių, suodžių ir kt.

Didžiausią žalą žmonių sveikatai gali padaryti smulkiausios kietosios dalelės, kurios nesulaikomos viršutiniuose kvėpavimo takuose ir prasiskverbia į žmogaus organizmą. Jos sukelia bronchitų, astmos paūmėjimus, lėtinės obstrukcinės plaučių ligos priepuolius.

Užterštas oras skatina kraujo krešėjimą, uždegimus, dėl to didėja insulto, infarkto rizika. Žalingas užteršto oro poveikis sveikatai paprastai pasireiškia po kelerių ar net keliolikos metų.

Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, perpus sumažinus oro taršą gyventojų amžius pailgėtų 3–5 metais, sergamumas ir mirtingumas – 3–5 proc., sergamumas vėžiu ir kvėpavimo sistemos ligomis – net 20–30 proc., kraujotakos sistemos ligomis – apie 10 proc. Net 40 proc. vaikų iki 5 metų ligų lemia aplinkos tarša.

„Vilniaus dienoje“ taip pat skaitykite:

A.Paleckis traukiasi į frontą

ŽIV aukų sąrašas ilgėja

Prekybininkų varžybos: ar laimi pirkėjai?