Strategija norima užtikrinti, kad spartaus ekonominio augimo sąlygomis Lietuvoje nepristigtų darbo jėgos ir būtų išvengta neigiamų pasekmių, siekiant iki 2012 m. subalansuoti emigracijos ir imigracijos srautus.
„Atsižvelgiant į tam tikrą Lietuvos visuomenės uždarumą, valstybės lygiu būtina įtvirtinti migraciją kaip daugiau galimybių nei pavojų keliantį reiškinį“, - pažymima dokumente.
Darbdavių galvos skausmas – darbuotojų stoka
Pastaruosius 15 metų gyventojų skaičius Lietuvoje nuolat mažėja (nuo 3 mln. 706 tūkst. 1992-aisiais iki 3 mln. 385 tūkst. 2007-aisiais). Vien pirmaisiais narystės ES metais emigrantų skaičius išaugo 1,4 karto ir pasiekė 32,5 tūkst. Manoma, kad realus skaičius gali būti dvigubai didesnis.
Nuo 1990 m. iš Lietuvos emigravo apie 447 tūkst. gyventojų. Pastaraisiais metais daugumą jų iš užsienį išginė noras dirbti kitoje šalyje. Per minėtą laikotarpį imigravo 87 tūkst. žmonių, vien 2006-aisiais - 7,7 tūkst., arba 14 proc. daugiau nei metais anksčiau. Daugiausia jų atvyko iš Didžiosios Britanijos, Airijos, Rusijos, Baltarusijos.
Pastaraisiais metais darbuotojų paklausa beveik du kartus viršija pasiūlą. Darbo ir socialinių tyrimų instituto tyrimo duomenimis, beveik du trečdaliai darbdavių susiduria su darbuotojų stoka. Tai rodo ir Darbo biržos statistika – penkių apskričių didžiuosiuose miestuose užpernai buvo registruota daugiau laisvų darbo vietų nei žmonių, galinčių jas užimti.
Darbo jėgos, ypač kvalifikuotos, trūkumas ir brangimas mažina įmonių konkurencingumą ir stabdo eksporto plėtrą, kurią ir taip apsunkina gaminių iš Azijos antplūdis. Tuo metu vidaus vartojimas, taigi ir importas, didėja.
Tiesioginės užsienio investicijos pastaraisiais metais augo, tačiau bendras jų lygis Lietuvoje vis dar yra vienas mažiausių ES. Užsienio investuotojai darbo jėgos stygių mini kaip vieną iš pagrindinių kliūčių.
Į ES imigruoja milijonai
Deficitinėje ES darbo rinkoje vyksta intensyvi imigracija (nuo 2002-ųjų grynoji imigracija kasmet siekė 1,5-2 mln. žmonių). Ji esą yra ne tik neišvengiamas, bet ir pageidautinas reiškinys. Mat jei grynoji imigracija būtų lygi nuliui, 2030 m. bloko gyventojų skaičius sumažėtų 26 mln. o 2050 m. darbingo amžiaus asmenų ir piliečių, vyresnių nei 65 m., santykis sumažėtų perpus (nuo 4 iki 2 darbuotojų vienam pensininkui).
Dabar ES gyvena 460 mln. gyventojų, apie 8 proc. iš jų yra trečiųjų šalių piliečiai. Lietuvoje užsieniečiai sudaro vos 1 proc. gyventojų.
2004 m. į Lietuvą atvyko 5 tūkst. 612 užsieniečių, 2005 m. – 6 tūkst. 091, 2006 m. – 7 tūkst 595, 2007 m. – apie 12 tūkst. Iš jų dirbti užpernai atvyko apie 3 tūkst., pernai – daugiau nei 4 tūkst. Tačiau, kaip pažymima strategijoje, Lietuvoje darbo užmokesčio lygis yra vienas žemiausių ES, todėl mūsų šaliai dėl imigrantų sunku konkuruoti su daugeliu kitų ES narių.
Trūkstant darbo jėgos, prieš daugiau nei metus buvo leista užsieniečiams išimtiniais atvejais gauti naują leidimą dirbti neišvykus iš Lietuvos. Kitaip tariant, kai pagal darbo sutartį atvykęs užsienietis jau dirbo 2 metus vienoje iš ekonominės veiklos rūšių, kur nustatytas darbuotojų trūkumas ir dėl to ribojamos atitinkamos įmonės veiklos galimybės.
Pirmenybė – lietuviams ir europiečiams
„Atsižvelgiant į, viena vertus, išaugusį darbo jėgos trūkumą ir, antra vertus, visuomenės jautrumą užsieniečių atžvilgiu, Lietuvai tikslinga užimti tarpinę poziciją tarp uždaros ir atviros imigracijai valstybės koncepcijų – laikytis selektyvios imigracijos politikos valstybių, darbuotojų ir laiko atžvilgiu“, - teigiama dokumente.
Jame siūloma skatinti legalią migraciją ir kovoti su nelegalia, skatinti darbo jėgos judėjimą šalyje ir išvykusiųjų grįžimą. Kartu pažymima imigrantų kaitos būtinybė – žmonės turėtų ilgainiui grįžti į gimtąją šalį.
Anot URM, darbuotojus reikia kviesti visų pirma iš Baltarusijos, Moldovos, Ukrainos, Rusijos, Pietų Kaukazo valstybių, kartu palengvinant jų įdarbinimą Lietuvoje. Faktinė imigrantų struktūra beveik atitinka pageidaujamą: per pirmus devynis 2007 m. mėnesius daugiausia leidimų dirbti išduota atvykėliams iš Baltarusijos, Ukrainos, Moldovos ir Rusijos).
Svarbiausia esą plėtoti tuos ūkio sektorius, trūkstamą kvalifikuotą darbo jėgą pasitelkiant iš trečiųjų šalių, kur sukuriama didžiausia pridėtinė vertė ir kurie gali auginti Lietuvos ekonomiką bei didinti jos konkurencingumą.
Pagal Ekonominės migracijos strategiją, darbuotojai iš trečiųjų šalių turi būti pasitelkiami tik jei kai neužtenka vietos darbo jėgos, jos nepapildo grįžtantys iš emigracijos, kitų ES šalių piliečiai.
„Šiais principais pagrįsta migracijos politika gali tapti svarbiu išorės santykių instrumentu ir prisidėti prie strateginių užsienio politikos tikslų įgyvendinimo – kaimyninio regiono valstybių „europėjimo“ ir demokratėjimo, - teigė L.Talat-Kelpša. – Tokiu būdu sugrįžtų ir vystomojo bendradarbiavimo lėšos, jau investuotos į minėtų šalių darbo jėgos kvalifikacijos kėlimą“.
Bijo, kad netaptume tik „tarpiniu sustojimu“
Anot URM, darbo jėgos atsivežimas neturi skatinti Lietuvos piliečių išvykimo. Jau dabar teisės aktuose įtvirtintas reikalavimas, kad darbuotojo užsieniečio atlyginimas negali būti žemesnis už Lietuvos gyventojo, dirbančio tokį patį darbą, atlyginimą.
Siūloma siekti, kad užsieniečių atnešama nauda valstybei nebūtų neproporcingai mažesnė už valstybės išlaidas, skirtas jų integracijai.
Kaip teigiama strategijoje, reikėtų stiprinti Lietuvos visuomenės toleranciją, skatinti daugiakultūriškumą, o tuos imigrantus, kurie negrįžta į savo gimtinę ir įgyja teisę Lietuvoje gyventi nuolat, integruoti į visuomenę bei mokyti lietuvių kalbos. Lietuvos laukia užduotis pasirengti užtikrinti socialines paslaugas imigrantams, įskaitant ir religines.
Anot URM, kai kurių ES šalių (Didžiosios Britanijos, Airijos, Skandinavijos šalių) pavyzdžiai rodo, jog darbo jėgos imigracija yra efektyvus būdas paspartinti šalies ekonomikos augimą ir pagerinti demografinę situaciją.
Strategijos rengėjai taip pat siūlo atkreipti dėmesį į tai, ar Lietuva yra tinkamai pasirengusi ekonominių imigrantų atvykimui ir sugebės konkuruoti su kitomis ES šalimis, ar įsiliejusi į Šengeno erdvę narė taps tik „tarpiniu sustojimu“ ekonominiams migrantams, vykstantiems į kitas valstybes
Kaimynai mielesni dėl panašaus mentaliteto
Ekonominės migracijos reikalų komisijos pirmininko, Socialinių reikalų ir darbo ministerijos valstybės sekretoriaus Rimanto Kairelio teigimu, jau dabar taikoma panaši imigracijos politika.
Tačiau URM parengta strategija esą pateikė argumentus, kodėl taip daroma, ir nurodė gaires tolesniems veiksmams.
Anot R. Kairelio, imigracija nėra pirmaeilis uždavinys – norima panaudoti šalyje esančią darbo jėgą ir skatinti grįžti emigrantus, tik tuomet, jei darbuotojų vis tiek trūksta, kviesti užsieniečius.
„Mums ne tas pats, iš kokių regionų imigrantai. Taikomas selektyvus principas. Norime ne uždrausti atvykti žmonėms iš kitų regionų, bet skatinti imigraciją iš artimiausių šalių. Jų žmonės mentalitetu mums artimesni, moka rusų kalbą, taigi lengviau susikalbėti“, - DELFI aiškino pareigūnas.
Komisijos vadovo teigimu, selektyvumą reikėtų taikyti ne tik šalims, bet ir kvalifikacijai – pirmiausiai kviesti kvalifikuotus specialistus, leisti jiems atsigabenti šeimas.
Savo ruožtu profsąjungų atstovai paragino siekti, kad atvykėliai „nenumuštų“ bendro atlyginimo lygio.
Ūkio ministerija yra užsakiusi tyrimą, kuriuo siekiama įvertinti, kaip darbo jėgos imigracija pakeis pramonės struktūrą. Atsižvelgus į rezultatus, URM parengtą strategiją žadama pakoreguoti.
