Siūlomas naujas teritorijos detalusis planas ir papiktino Lietuvos architektų sąjungos (LAS)Klaipėdos apskrities organizaciją.
„Įprastai svarstant miestui svarbių teritorijų užstatymą kreipiamasi į Architektų sąjungą, mes su detaliųjų planų rengėjais daug diskutuojame. Šiuo atveju buvo visiška tyla“, - teigė LAS Klaipėdos apskrities organizacijos valdybos pirmininkė Ramunė Staševičiūtė.
Norėjo 40 metrų
Jos teigimu, pirminiame rengiamo dokumento variante buvo numatyta, kad „Begos“ teritorijoje gali atsirasti 40 aukštų pastatai.
Kadangi tai prieštarauja aukštybinių pastatų schemai, užstatymas buvo sumažintas iki 29 metrų.
„Tačiau tai - vis tiek aukšti pastatai. Jie būtų devynių aukštų. Tokį objektą turime prie Senojo turgaus. Nors jis ir nenusižengia aukštybinių pastatų schemai, tačiau yra dominuojantis“, - teigė R.Staševičiūtė.
Jos žodžiais, susirūpinimą kelia tai, kad „Begos“ teritorijoje leidžiama daryti ką norima. Tačiau ta teritorija miestui yra labai svarbi, nes ji greta senamiesčio. Be to, teritorijoje esantys objektai matyti ir iš marių pusės, ir net persikėlus į Smiltynę.
Dėl kranų – melas
Teritorijų planavimo komiteto nariams buvo paaiškinta, kad aukštuminių pastatų „Begos“ teritorijoje nenumatoma statyti. Esą 29 metrų aukščio bus tik mobilus kranas.
„Kranams nereikia reglamentų. Tokie paaiškinimai yra absoliuti apgaulė ir komiteto narių mulkinimas“, - sakė R.Staševičiūtė.
„Begos“ generalinis direktorius Aloyzas Kuzmarskis dienraščiui tvirtino, kad teritorijoje tikrai nebus statomi aukštuminiai pastatai.
„Iki 29 metrų gali iškilti tik stogo kraigas ar žaibolaidis“, - sakė A.Kuzmarskis.
Be to, uosto teritorijoje galima statyti tik jo veiklai reikalingus pastatus. Tad „Begos“ teritorijoje tikrai neiškils nei komercinės, nei gyvenamosios paskirties aukštuminiai pastatai.
Didės tarša?
A.Kuzmarskis aiškino, kad keisti teritorijos detalųjį planą buvo būtina, nes senajame numatytų pastatų jau net nebėra.
Jis taip pat neneigė, kad teritorijoje numatytos statybos. Tačiau bus statomi tik vieno aukšto su šlaitiniu stogu sandėliai.
Tokie „Begos“ ketinimai taip pat neramina architektų. Jų nuomone, sandėlių būtinybė rodo, kad didės trąšų krova. Tačiau neaišku, koks bus poveikis miestui.
„Trąšos nėra pavojingos ir neskleidžia jokio kvapo. Dar nesame sulaukę priekaištų, kad viršytume leistiną taršos normą“, - aiškino A.Kuzmarskis.
Problema – istorinis pastatas
Dar vienas architektų rūpestį keliantis niuansas, kuris gali būti įteisintas naujuoju detaliuoju planu, - nebeliks Celiuliozės fabriko, už kurį ne kartą kovojo paveldosaugininkai.
Esą numatyta palikti tik vieną pastato sieną – fasadą.
„Vienos sienos palikimas yra absurdas. Žinome tokius dalykus. Užklups audra, siena nuvirs ir tuomet išgirsime atsiprašymus, kad pastato nebeliko“, - sakė R.Staševičiūtė.
A.Kuzmarskis tikino, kad Celiuliozės fabrikas tikrai nebus griaunamas. „Jis išliks galimai maksimaliai. Ketiname sėsti su paveldosaugininkais ir tartis, ką daryti su tuo pastatu“, - tvirtino „Begos“ generalinis direktorius.
Jis teigė, kad architektų priekaištai yra laužti iš piršto. Direktorius kvietė juos atvykti į teritoriją, ją apžiūrėti ir padiskutuoti apie plėtrą.
Teritorijų planavimo komitetas, nors ir pareiškęs rimtų pastabų, detaliojo plano naujiems sprendiniams pritarė. Juos patvirtino ir Nuolatinė statybos komisija.
Tam, kad detalusis planas įsigaliotų, jam dar turi pritarti Klaipėdos apskrities viršininko administracija ir miesto taryba.
