Kokie buvo šie jau praeinantys metai paprastiems šalies gyventojams. Kaip teigia makroekonominiai rodikliai, pinigų jiems užteko – augo darbo užmokestis, o ir darbdaviai dėl deficitinės darbo rinkos buvo sukalbamesni atsižvelgti į infliaciją. Toji infliacija taip pat augo, ir kartais labai staigiai – pavyzdžiui, naujas būstas kai kuriems iš tų paprastų gyventojų vėl tapo tik svajone.
Tai erzino, bet pernelyg išgyventi nebuvo prasmės, nes tapo aišku, kad infliacija taip pat yra svertas, kurį spustelėjus galima gauti daugiau naudos iš darbo santykių. O jeigu ir ne, tai gauti pinigų skolon ir šiemet buvo labai nesunku ir pigu. Palūkanos visą šių metų pusmetį buvo mažesnės už infliaciją. Šiemet fiziniai asmenys pasiskolino dar 6 milijardus litų (iš viso 21 milijardą litų).
Ir viskas buvo ramu, kol pavieniai finansų analitikų perspėjimai apie kažkokį perkaitimą peraugo į nerimą keliantį kauksmą apie galimą šalies ūkio nuopuolį ir realią grėsmę bankrutuoti ištisoms šeimoms. Pirmas nekoks ženklas – nuo antrojo metų ketvirčio sparčiai pradėjo brangti bankų paskolos, maisto produktai, statybinės medžiagos ir kitos prekės.
Palūkanų norma, už kurią bankai vieni kitiems skolina litus (VILIBOR), per metus išaugo nuo 3,9 procento iki 7,24 procento. Dėl to būsto paskola gyventojui pabrango 3,34 procento. Vien tik per pastarąsias keturias dienas būsto skola skolininkams išaugo dar 0,22 procento.
Maisto produktai šalyje per metus pabrango 12,6 procento. Vartojimo krepšelis – 5,6 procento. Komunalinės paslaugos – 12,5 procento. Būstas – vidutiniškai 50 procentų (kai kur 100 procentų). Statybinės medžiagos – iki 40 procentų. Metų infliacija artėja prie 6 procentų.
Tačiau šeimų finansinė situacija dar nėra bloga. Net 69 procentai gyventojų teigia priklausantis vidurinei klasei. Ir tik 3 procentai mano gyvenantys skurdžiai. Tiesa, net 17 procentų visų apklaustųjų atsakė, kad jų gyvenimo lygis per pastaruosius 12 mėnesių pablogėjo dėl infliacijos ir užstrigusių atlyginimų.
Oficiali statistika skelbia, kad atlyginimai, atskaičiavus mokesčius, nuo 2003 metų išaugo pusantro karto – nuo 873 litų per mėnesį iki 1369 litų. Profesinių sąjungų duomenimis, tiek uždirba tik trečdalis šalies gyventojų.
Gyventi darosi per brangu
Gyventojų optimistiniai lūkesčiai jau pradėjo slopti, ir tai, pasak finansų analitikų, akivaizdžiai matyti. Ypač pastebimas sąstingis nekilnojamojo turto rinkoje. 2008-aisiais prognozuojamas 15 procentų darbo užmokesčio augimas taip pat nelabai džiugina, nes nuo kitų metų net 70 procentų brangsta dujos, didės akcizai, todėl daugiau kainuos degalai, alkoholiniai gėrimai ir cigaretės.
Tikėtina, kad kitais metais ir toliau augs skolinimosi kaina. Ji ir dabar yra gąsdinamai didelė: 2005 metais būsto kreditas litais gyventojui vidutiniškai kainavo 3,3 procento, o šiuo metu – jau 8,24 procento metinių palūkanų.
Skolas administruojančios bendrovės praneša, kad jų duomenų bazėse jau yra sukaupta informacija apie daugiau nei 230 tūkstančių fizinių asmenų skolos faktus. Bendra fizinių asmenų skola viršija 142 milijonus litų. Bankams tokie problemiški gyventojai skolingi per 60 milijonų litų, telekomunikacijų bendrovėms – 61 milijoną litų, dar 23 milijonus litų – prekybininkams ir kreditoriams.
Tai ko daugiau – įtampos ir netikrumo ar stabilumo bus 2008 metais. Su „Verslo vartais“ savo nuomone pasidalijo „Hansabanko“ finansų analitikas Tomas Andrejauskas.
Laukia palūkanų košmaras
„Skolinti pinigai brango, brangsta ir dar gali brangti, – visų pirma perspėja T.Andrejauskas. – Pinigų nuvertėjimas kompensuojamas ir per palūkanas. Kadangi kitais metais infliacija Lietuvoje jau užprogramuota – kils ir kreditų palūkanos.“
„Hansabanko“ skaičiavimais, 2008 metai vidutinė infliacija bus didesnė nei šiemet ir sieks 6,8-7 procento. O 2008 metų sausio mėnesį ji gali šoktelėti iki 9,2 procento. Šiemet, banko manymu, litas bus nuvertėjęs 5,5 procento.
„Tikimės, kad infliacija sparčiai augs tik pirmąjį ketvirtį, o vėliau augimas sulėtės. Todėl VILIBORAS tikrai šoktelės iki 8 procentų ir, ko gero, pasieks 9 procentus, – teigia T.Andrejauskas. – Neatmetu galimybės, kad tarpbankinių paskolų palūkanų norma 2008 metais pasieks ir 10 procentų.“
Norintiesiems apskaičiuoti savo būsimas palūkanas jau už paimtus kreditus bankininkai pataria prie VILIBORO pridėti 1 procentą, 1,5 procento ir 2 procentus. Pirma suma rodys vidutines galimas palūkanas už būsto paskolą, antra – už verslo, trečia – už vartojamąją.
Taigi būsto paskola litais kitąmet gali pabrangti iki 9 ar net 11 procentų. „Hansabanko“ analitiko teigimu, veikiausiai įmanomas pirmasis variantas, nes antrąjį 2008 metų pusmetį tikimasi, kad infliacija stabilizuosis ir ims mažėti.
„Kai paskola brangsta pusė procento, 300 tūkstančių pasiskolinęs žmogus per metus sumoka 1500 litų didesnes palūkanas, – paaiškino T.Andrejauskas. – Vidutines pajamas gaunantiesiems tai jau yra nemenkas smūgis.“
Tiems, kurie būsto paskolas yra paėmę eurais, taip pat neturėtų būti ramu. Būsto paskolos palūkanos, kurias gyventojai turi mokėti bankams, susideda iš VLIBOR arba EURIBOR, priklausomai nuo paskolos valiutos ir paskolinusio pinigus banko fiksuotos pelno maržos.
Pajutęs, kad vartojimas ES, taigi ir Baltijos šalyse, yra per didelis ir atveria kelią augti infliacijai, Europos centrinis bankas per pusantrų metų jau aštuonis kartus kėlė bazinę palūkanų normą – dabar ji siekia 4 procentus. Tai mokesčio dydis komerciniams bankams už ECB paskolintus pinigus, kurie paskui už atlygį jau skolinami gyventojams ar įmonėms.
Šiuo metu EURIBOR – 4,723 procento. Yra nemenka tikimybė – 50 procentų – kad kitų metų pradžioje ši norma pakils 0,25 procento.
„Tarsi ECB spąstuose. Kelti palūkanas reikia, nes būtina pažaboti infliaciją, tačiau jas reikia ir mažinti, nes dėl per brangaus euro stringa eksportas į JAV ir kitas šalis“, – sako T.Andrejauskas.
Kainų korekcija – neišvengiama
Dėl to vis dažniau pasigirsta šnekų, kad šaliai gresia rimta nekilnojamojo turto (NT) rinkos krizė. Tačiau ekspertai kol kas nemato priežasties vienų žmonių panikai ar kitų viltims, kad Lietuvoje įvyks kas nors panašaus į JAV kreditų krizę.
Ir visų pirma dėl to, kad nedarbo lygis Lietuvoje labai mažas, o ekonomika vis dar labai sparčiai auga.
„Lietuvoje tik 10 procentų šeimų turi paskolas. Tai nėra ta kritinė masė, kuri nepalankiai susiklosčius situacijai galėtų sukelti krizę nekilnojamojo turto rinkoje, – tikina „Hansabanko“ finansų analitikas T.Andrejauskas. – Vis dėl to manau, kad kainų korekcija neišvengiama.“
Visų pirma, anot pašnekovo, 10–20 procentų gali atpigti butai senos statybos daugiabučiuose. Maždaug tiek pat mažiau turėtų kainuoti ir naujai pastatytas ekonominės klasės būstas, ir žemės sklypai priemiesčiuose. Kadangi pastaruosius 2–3 metus būstas brango labai sparčiai, kai kam ir tie 10 procentų gali atrodyti milžiniškas žingsnis atgal.
„Tačiau nereikia tikėtis, kad atpigs prestižinėse vietose esanti žemė ir būstas. Liks daug nišų, kur kainos nesumažės, – tvirtina T.Andrejauskas. – Tikėtina, kad vienoje iš tokių nišų yra ir rekreacinėse vietovėse pastatytos sodybos. Tai kita NT rinka – prabangos rinka.“
Darbo pasiūlymų mažės
Tikėtina, kad kitais metais infliacijos smūgį gyventojams padės ištverti augsiantis darbo užmokestis. „Hansabankas“ prognozuoja, kad atlyginimai kitais metais augs 20–22 procentais.
„Realus darbo užmokestis, atskaičius infliaciją, padidės 13–15 procentų, – teigė T.Andrejauskas. – Pagrindinis augimas numatomas metų pradžioje dėl 3 procentais (nuo 27 iki 24 proc.) sumažėsiančio fizinių asmenų pajamų mokesčio ir 100 litų padidėsiančio minimalaus darbo užmokesčio.“
Vėliau darbo užmokestis turėtų stabilizuotis, nes, anot pašnekovo, turėtų mažėti konkurencija darbo rinkoje.
„Pirmas „į protą ateina“ verslas. Verslo lūkesčiai jau dabar mažėja, todėl 2008 metais sulauksime mažiau investicijų. Bus sukurta mažiau darbo vietų, – mano T.Andrejauskas. – O darbo rinka kasmet papildo apie 50 tūkstančių naujų samdinių – absolventų, abiturientų ir kitų.“
Finansų ministerija skelbia, kad 2008 metais vidutinis darbo užmokestis sieks 2072 litus (bruto), o 2009 metais – 2229 litus. Vidutinis realus darbo užmokestis nuo dabartinio maždaug 1400 litų kitais metais išaugs iki 1610 litų.
Kaip pasakoje – trys keliai
Ekspertų nuomone, auganti infliacija, didėjantis biudžeto deficitas ir kiti požymiai byloja, kad realiausias ateities įvykių scenarijus yra ne staigi apokalipsinė krizė, o lėta viso ūkio recesija.
Vis dėlto, kaip ir pasakoje, Lietuvai yra trys keliai. Eisi tiesiai – nieko nesutiksi, pasuksi į dešinę – vargelį pamatysi, o eisi į kairę – bėda draugėn pasiprašys.
„Jeigu infliacija ir darbo užmokestis augs tik per pirmąjį 2008 metų pusmetį, o paskui stabilizuosis, šalies ekonomika pradės vėsti. Gyventojai išvengs sukrėtimo ir, tikėtina, visiškai nenukentės, – sako T.Andrejauskas. – Tai labiausiai tikėtinas variantas. Tikimybė net 50 procentų.“
Jeigu po pirmojo pusmečio infliacija atitrūktų nuo darbo užmokesčio ir viena nušuoliuotų iki 2009 metų pradžios, vadinasi, pasukome kairėn – kritus gyventojų perkamajai galiai ir išaugus nedarbui tektų visiems susiveržti diržus. Tikimybė, kad taip įvyks, anot „Verslo vartų“ pašnekovo, yra 30 procentų.
Ką lemtų likę 20 procentų ateities prognozės, geriau nė nežinoti. Įvykių seka lemtų Lietuvos žmonėms dar kartą išbandyti ką nors panašaus į Rusijos krizę. 1998-ieji ir 1999-ieji į šalies raidos istoriją įsirėžė kaip didžiosios depresijos metas – tada dėl Rusijos finansų sistemos griūties bankrutavo apie 30 procentų šalies įmonių ir į gatves plūstelėjo dešimtys tūkstančių bedarbių.
„Tai atsitiktų, jeigu įsisuktų vadinamoji infliacijos ir darbo užmokesčio spiralė. Kitaip tariant, kainos ir algos, besigainiodamos viena kitą, augtų kartu ir nenumaldomai. Tai perkaitintų ekonomiką, – prognozuoja „Hansabanko“ finansų analitikas. – Tikėtina, kad jau 2009 metais pasimatytų pirmieji baisios krizės daigai.“
