„3-ojo straipsnio redakcija šiuo metu yra tokia, kad neįmanoma niekaip nustatyti, kas yra „nepaprastos aplinkybės, žlugdančios Lietuvos ekonomikos stabilumą". Jeigu kalbos apie devalvavimą nerimtų, galbūt yra prasmės grįžti prie tos diskusijos, kuri buvo Lietuvoje prieš dešimt metų ir konkretizuoti 3–ąjį Lito patikimumo įstatymo straipsnį, nustatyti konkrečias sąlygas, kada gali būti keičiamas valiutos kursas", – žurnalistams antradienį po Lietuvos makroekonomikos apžvalgos žurnalistams sakė jis.
Analitiko manymu, BVP kritimas du ketvirčius iš eilės arba eksporto absoliutus sumažėjimas šešis mėnesius iš eilės galėtų būti įvardijami kriterijais, kada galima devalvuoti litą.
„Mes galime uždrausti vienam ar kitam žmogui šnekėti apie lito devalvavimą, bet mes tikrai neužkimšime burnų užsienio investuotojams ar užsienio analitikams, tarp jų ir vietos analitikams. Nori nenori šios kalbos bus, geriau jau būtų ne užkimšinėti burnas, o daryti konkrečius žingsnius, kurie natūraliai sumažintų norą kalbėti apie šiuos skaudžius dalykus", – sakė G. Nausėda.
G. Nausėda tvirtina, kad dabar „lito devalvavimo tikimybė yra nulinė".
Tuo tarpu finansų ministras Rimantas Šadžius antradienį sakė nematantis priežasčių, kodėl reikėtų abejoti minėtu įstatymu ir jį keisti.
„Šis įstatymas veikia nuo labai senų laikų ir patys galite įsitikinti jo kokybe", – žurnalistams sakė jis.
