Nepagrįstas sprendimas
Alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių asociacijos (AGPĮA) prezidentas Laurynas Vilimas mano, kad sprendimas alui taikyti mažesnį akcizą nei kitiems gėrimams yra visiškai nepagrįstas.
"Jis priimtas neatsižvelgiant į visas aplinkybes, faktus ir realią situaciją. Statistiškai alaus, sidro parduodama septynis kartus daugiau nei stipriojo alkoholio. Akcizo mokesčių už stiprųjį alkoholį surenkama keturis kartus daugiau nei už alų", - sakė LŽ L.Vilimas.
Jis siūlo atkreipti dėmesį, kad iki šiol procentas faktinės alkoholio koncentracijos tarifas, taikomas alui, buvo beveik 5 kartus mažesnis nei stipriajam alkoholiui: atitinkamai 32 centai ir 7 centai.
AGPĮA prezidento nuomone, šis sprendimas nepagrįstas ir ekonomiškai. "Jei alui ir degtinei būtų taikomas vienodas etilo alkoholio vieno procento tarifas, mokesčių į biudžetą būtų surinkta 350 mln. litų daugiau", - sakė L.Vilimas.
Pasak jo, alus ir sidras - išimtinai į jaunimą orientuoti gėrimai ir jo parduodama daugiau nei stipriojo alkoholio. Remiantis ES tyrimais, vienam Lietuvos žmogui per metus esą tenka daugiau grynojo etilo alkoholio geriant alų nei stipriuosius gėrimus. "Seimo sprendimas buvo trumparegiškas ir, mūsų manymu, dar labiau iškraipantis rinką", - sakė pašnekovas.
"Girdėjau vieno Seimo nario kalbą, esą "karštą vasaros dieną labai smagu atsigaivinti šaltu alučiu". Vadovaujantis tokiu požiūriu dar bandoma su kai kuo kovoti", - stebėjosi pašnekovas.
Ačiū Dievui, ne daugiau
Alų, kokteilius, sidrą gaminančios įmonės AB "Ragutis" generalinis direktorius Vytautas Meištas LŽ džiaugėsi, kad alaus akcizas padidintas ne taip žymiai, kaip degtinės. "Mes tikėjomės, kad alaus akcizas iš viso nebus didinamas, nes kitais metais, neįskaičiuojant akcizų, mūsų produkcija brangs. Ypač alaus kaina didės, nes salyklo kainos kyla labai sparčiai - apie 50 procentų. Itin brangsta ir apyniai, tačiau jų įtaka savikainai kur kas mažesnė", - sako V.Meištas. Pasak jo, alaus negalima gretinti su stipriaisiais gėrimais - degtine, trauktine.
Kaip teigė V.Meištas, alaus rinka šiais metais yra kritusi, o degtinės rinka plėtojasi įspūdingais tempais. "Pastaraisiais metais degtinės vartojimas didėjo apie 20 proc., alaus - vos 2-3 procentais. Alaus vartojimas šiais metais krito netgi 2 proc.", - sakė pašnekovas. Jo teigimu, toks sprendimas yra ne ekonominis, o politinis - valstybė taip išreiškia savo poziciją, stabdydama degtinės vartojimą.
Anot jo, Lietuva pagal stipraus alkoholio rodiklius atsiduria greta Latvijos, Estijos, Baltarusijos, Rusijos. Bet V.Meištas linkęs abejoti sprendimu, alkoholinius kokteilius ir sidrą priskirti stipriųjų gėrimų grupei. "Ačiū Dievui, kad sidro akcizų nepadarė aukštesnių nei degtinės", - sakė V.Meištas.
Faktai
Statistikos departamento duomenimis, 2006 metais buvo pagaminta 1,5 mln. dekalitrų stipriųjų alkoholinių gėrimų (23 proc. daugiau nei 2005 m). Tačiau viskio gamyba sumažėjo 37 proc., likerio ir džino - 6 procentais. Visų rūšių silpno neputojančio vyno gamyba išaugo 2 proc. ir 2006 metais sudarė 2,4 mln. dekalitrų. Putojančio vynuogių vyno, fermentuotų gėrimų ir sidro gamyba padidėjo 67 procentais. Daugiausia pagaminta alaus - 29,3 mln. dekalitrų (palyginti su 2005 metais, jo gamyba padidėjo 1,4 procento).
Negalutiniais duomenimis, alkoholinių gėrimų importas, palyginti su 2005 metais, išaugo 16,1 proc., o eksportas padidėjo 56,8 procento. 2006 metais didžiausią importo dalį sudarė įvairių rūšių vynas (57,8 proc.) ir alus (36,3 proc.). 2006 metais šampano, šampanizuotų ir putojančių fermentuotų gėrimų bei sidro parduota 327,2 tūkst. dekalitrų (20 proc. daugiau nei 2005 metais). Daugiausia parduota alaus - 26,6 mln. dekalitrų (129 tūkst. dekalitrų daugiau nei 2005 metais).
Alkoholinių gėrimų kainos 2006 metais, palyginti su 2005-aisiais, sumažėjo 0,5 procento. Skirtingų alkoholinių gėrimų kainos kito nevienodai: atpigo nespirituotas vynuogių vynas (3,3 proc.), vermutas (1,2 proc.), spirituotas desertinis vynas (1,1 proc.), brendis (1,0 proc.), pabrango stipraus ir desertinio likerio rūšys bei importinis alus (po 2,0 proc.).
Išankstiniais duomenimis, praėjusiais metais vienam gyventojui vidutiniškai teko 11 litrų, o vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui - 13,2 litro absoliutaus alkoholio (po 0,3 litro daugiau nei 2005 metais).
