Kaip DELFI sakė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profsąjungos pirmininkė, LAMPSA vicepirmininkė Virginija Apanavičienė, 11 universitetų profsąjungų anksčiau priklausė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinei sąjungai, tačiau ši institucija daugiau dėmesio kreipė į pedagogų problemas. Pasak jos, dėstytojams bus atstovaujama vykdant aukštojo mokslo reformą, priimant įstatymus.

V. Apanavičienė atkreipė dėmesį, kad aukštosiose mokyklose dirbančių specialistų atlyginimai labai maži, neatitinkantys šiandienos reikalavimų. „Dar yra nemažai darbuotojų, kurie gauna minimumą. Jie baigę aukštąjį mokslą. Tokie atlyginimai diskredituoja žmonių su aukštuoju išsilavinimu statusą ir aukštojo mokslo statusą. Dirbančiojo universitete atlyginimas neturėtų būti 700 Lt“, - teigė LAMPSA vicepirmininkė.

Pasak V. Apanavičienės, dirbančių aukštosiose mokyklose Latvijoje atlyginimai dukart didesni, lietuvius gerokai lenkia estai. Ji sakė, kad asociacijai rūpi ir studentų problemos – gaudami mažas stipendijas šie priversti dirbti. Dėl to tuščios auditorijos ir dėstytojai negali jiems teikti švietimo paslaugų.

Priimtuose asociacijos įstatuose numatoma galimybė į asociaciją jungtis ir mokslo institucijų darbuotojų profesinėms organizacijoms. Asociacijos prezidentu tapo Kauno technologijos universiteto profsąjungos pirmininkas doc. Vaclovas Kubilius.