Jo teigimu, rimčiau galvoti apie devalvavimą galima būtų, jei Lietuvos einamosios sąskaitos deficitas sudarytų 25-30 proc. BVP, o eksportas pradėtų absoliučiai mažėti.

„Gydytis nuo infliacijos valiutos devalvavimu būtų tas pats, kaip gydytis nuo galvos skausmo kirviu...", – tvirtino analitikas.

Dėl lato devalvavimo galimybės jis sakė nesąs toks tikras kaip dėl lito, nes „pastaruoju metu Latvijoje be ekonominių bėdų „apsiniaukė" ir politinis dangus".

Santaupas pataria investuoti moderniai

Ketvirtadienio DELFI konferencijoje G. Nausėda jauniems ir vidutinio amžiaus skaitytojams patarė savo santaupas investuoti į investicinius fondus ir kitas modernias lėšų panaudojimo formas, pavyzdžiui, su akcijomis susietas obligacijas, investicinį gyvybės draudimą.

O paklaustas, kur pats investuotų 100 tūkst. Lt, tvirtino, kad didžiąją dalį šių pinigų taip pat nukreiptų į investicinius fondus, o į nekilnojamąjį turtą investuotų nebent provincijoje.

Šviesiausia ateitis, analitiko manymu, Lietuvoje laukia paslaugų sektoriaus. „Apdirbamoji pramonė artimiausiais metais „kentės" dėl didesnės infliacijos Lietuvoje, nei euro zonoje. Tai menkins konkurencingumą. Paslaugų sektorius yra mažiau priklausomas nuo tarptautinės rinkos svyravimų, nors jie ilgainiui pasiekia ir jį", – skaitytojams rašė G. Nausėda.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją