Metinė infliacija Lietuvoje – 5,5 proc.

Statistikos departamentas praneša, kad 2007 m. rugpjūčio mėn., palyginti su liepos mėn., užfiksuota 0,3 procento infliacija. Vartojimo prekių kainos padidėjo 0,2, paslaugų – 0,8 procento, informuoja Statistikos departamentas. Metinė infliacija Lietuvoje sudarė 5,5 procento.

Metinės infliacijos lygį nulėmė 10,5 procento pabrangę maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai, 11,4 – būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro grupės prekės ir paslaugos, 10,1 – viešbučių, kavinių ir restoranų paslaugos, 6,7 – alkoholiniai gėrimai ir tabako gaminiai ir 4,8 procento atpigę drabužiai ir avalynė, 7,0 – ryšių grupės prekės ir paslaugos. Vartojimo prekės per metus pabrango 5,1, paslaugos – 6,7 procento.

2007 m. rugpjūčio mėn., palyginti su liepos mėn., bendrąjį vartotojų kainų padidėjimą daugiausia lėmė alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių pabrangimas 1,9 procento, būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro grupės prekių ir paslaugų – 0,8, maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų – 0,3 procento.

Šių grupių prekių ir paslaugų kainų didėjimą iš dalies kompensavo 0,3 procento atpigusios drabužių ir avalynės grupės prekės ir paslaugos bei transporto grupės prekės.

Didina socialinę nelygybę

Vis labiau įsibėgėjančią infliaciją Lietuvoje gena didėjančios maisto produktų ir komunalinių paslaugų kainos, kurios dar augs ir artimiausioje ateityje. Skaudžiausiai tokia įvykių raida atsiliepia mažesnes pajamas gaunantiems gyventojams – jų juntama infliacija yra pusantro karto didesnė nei statistinė, konstatuoja “Hansabanko” specialistai.

“Tikėtina, kad iki metų pabaigos kainos toliau sparčiai augs, tad bankas vidutinės metinės infliacijos prognozę greičiausiai padidins nuo 4,5 iki 4,7-5 proc.”, - sako “Hansabanko” Finansų rinkų tarnybos vadovas Tomas Andrejauskas.

“Hansabanko” analitikai pastebi, jog tokia vartojimo kainų raida labiausiai nepalanki mažesnes pajamas gaunantiems gyventojams, kurių išlaidos maistui ir komunalinėms paslaugoms sudaro itin didelę šeimos biudžeto dalį.

“Vienas iš galimų rodiklių tokiai infliacijai vertinti yra Statistikos departamento skaičiuojama vadinamoji „pensininkų infliacija“, kai infliacija įvertinama pagal pensininkų vartojimo išlaidų krepšelį. Statistikos departamento 2006 m. duomenimis, tokiame krepšelyje maistas sudaro 53,8% visų išlaidų; būsto, vandens, elektros ir kt. – 14,5%, sveikatos priežiūra – 10,3%. Kitaip sakant, apie 80% visų išlaidų yra skiriama sparčiausiai augančių kainų grupėms. Metinę infliaciją perskaičiavus pagal šį krepšelį, ji „šokteli“ apie pusantro karto ir viršija 8%”, - pastebi T.Andrejauskas.

„Tokia infliacijos raida ne tik didina socialinę nelygybę, bet ir gali skaudžiai atsiliepti Lietuvos ekonomikos būklei. Litas šiandien yra gerokai vertingesnis, nei gali būti rytoj, todėl ir išleidžiamas jis vartojimui. Tokią infliacijos inerciją yra ypatingai sunku suvaldyti ir dabar ypač aktualu, kad Vyriausybė atkreiptų deramą dėmesį į vyraujančias tendencijas ir kitų metų biudžete reikšmingai nedidintų išlaidų, o kaip tik pasistengtų jį subalansuoti“, - komentavo T.Andrejauskas, pridurdamas, kad šiuo metu yra labai tinkamas laikas vyriausybei imtis priemonių, skatinančių taupymą ir ribojančių vartojimą.