Judrioji savaitė yra bandymas pratęsti ankstesnį kasmetinį renginį - Dieną be automobilio, sumanytą Prancūzijoje 1998-aisiais.

Renginio, kurį parėmė Europos Komisija, metu visiems Europos piliečiams buvo siūloma atsisakyti asmeninių automobilių ir vaikščioti pėsčiomis arba naudotis viešuoju transportu, važiuoti dviračiais. Visą savaitę populiarinti gyvenimą be automobilio nusprendė daugiau kaip 300 Europos miestų, tarp jų ir 13 mūsų šalies savivaldybių.

Pavyzdį rodė valdininkai

Lietuvoje šį renginį kuravo Aplinkos ministerija. Prie jos pastato sostinės centre, kur anksčiau Nukelta stovėjo gamtos sergėtojų asmeniniai automobiliai, buvo įkurdinti vazonai su gėlėmis - ministerijos vadovai savo pavaldiniams nurodė savaitę iškentėti be mašinų.

Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, Klaipėdoje, Alytuje ir kituose miestuose bei rajonuose buvo rengiami pasivažinėjimai dviračiais, matuojama oro tarša, vienur kitur gamtosaugininkai tikrino, ar automobiliai neišmeta daugiau teršalų negu leidžia normos.

Akciją palaikęs Šiaulių meras Vaclovas Volkovas iš tarnybinio „Mercedes-Benz" persėdo ant mieste pagaminto dviračio ir lydimas būrelio vaikų bei šiauliečių šypsenų mynė iš įstaigos į įstaigą. Tačiau didesnio žmonių susidomėjimo ši akcija nesukėlė. Automobilių Lietuvos miestų gatvėse tą savaitę nesumažėjo, o dviratininkų - nepadaugėjo.

Dviratininkai liko nuvilti

„Šio renginio mūsų gatvėse nepastebėjau ", - nusivylęs „Lietuvos rytui" sakė aplink pasaulį dviračiais apkeliavusių žygeivių komandos vadovas Sigitas Kučas. Anot jo, tokie renginiai, kuriais šalies valdininkai tik teoriškai pademonstruoja palaiką europines gamtosaugos idėjas, negali atstoti svarbiausio darbo.

„Olandijos vyriausybė dviračiams, jų infrastruktūrai plėtoti skyrė daug lėšų ir tai darė planingai, ne vienerius metus. O mūsų valdžiai tai kol kas nerūpi", - mano S.Kučas. Jo kolegos Vilniaus dviratininko Algirdo Ragausko nuomone, Lietuvoje tokia akcija patrauklesnė būtų pavasarį, o ne orams atvėsus.

Neleido mašinų į miesto centrą

„Diena be automobilio? Visa savaitė? Ką jūs - net negirdėjau apie tai", - nusišypsojo žavi blondinė, kurią policininkas mostu privertė apsisukti ir važiuoti atgal: Berlyno centras užtvertas. Europos Sąjungos akcijoje dalyvavo 75 Vokietijos miestai. Jie visi įsipareigojo neįsileisti automobilių į miesto centrą ir reklamuoti visuomeninį bei alternatyvų transportą.

Pavyzdžiui, Hamburge sekmadienį visuomenei buvo pristatyti saulės energija varomi automobiliai. Milijardinių skolų slegiamame Berlyne savaitgalį buvo galima nemokamai važiuoti ir metro, autobusu, tramvajumi, ir greituoju miesto traukiniu.

Deklaruodama solidarumą su kitais Europos miestais, Berlyno transporto įmonė kartu ėmėsi rinkotyros: juk svarbu žinoti, kiek žmonių naudojasi nemokama paslauga.

Gatvės tuščios buvo neilgai

Diena be automobilio pasinaudojo Berlyno dviratininkai: pakviesti Vokietijos dviračių klubo, 5 tūkst. jų vidurdienį susirinko prie Brandenburgo vartų. Demonstruodami laisvę, jie važiavo visų Berlyno gyvenamųjų rajonų pagrindinėmis gatvėmis ir sugrįžę smagiai šventė iki vakaro. Prie dviratininkų demonstracijos prisidėjo berlyniečiai su riedučiais, važiavę pagrindinėmis rytinio Berlyno gatvėmis.

Tačiau ar po akcijos berlyniečiai vairuotojai dažniau užleis kelią dviratininkams ir riedutininkams? Vargu. Apsidžiaugę, kad kelias vėl laisvas, jie ir toliau mėgausis kelione automobiliu - tuo neabejoja netgi akcijos rengėjai.

Vargu ar vairuotojai suvokė, jog dviratininkų ir riedutininkų demonstracijos primena, jog sekmadienis - Diena be automobilio. Berlyne panašios demonstracijos vyksta kiekvieną savaitgalį, kiekvieną kartą sustabdomas eismas kai kuriomis Berlyno gatvėmis, dažnai - pagrindinėmis.

O renginių Vokietijos sostinėje ir taip netrūksta. Atrodo, berlyniečių dėmesį labiau negu Diena be automobilio patraukė netgi Vaikų diena Potsdamo aikštėje.

Balsuoti – automobiliu

Atrodo, kad panašiai abejingai į Dieną be automobilio reagavo dauguma Vokietijos gyventojų - kaip ir praėjusiais bei 2000 metais. Šiemet jiems svarbiausia buvo nukeliauti prie balsadėžių ir nuspręsti, kas valdys Vokietiją artimiausius ketverius metus.

Nors ir atstumas iki rinkimų apygardų Vokietijoje sudaro vidutiniškai 1,5 kilometro, daugiau kaip 10 proc. apklaustų rinkėjų praėjusią savaitę sakė, jog važiuos balsuoti automobiliu. Automobilizmo ekspertai apskaičiavo, kad taip 60 mln. rinkėjų sudegino 1,5 mln. litrų benzino. „Eikite balsuoti pėsčiomis -sutaupysite benzino ir nervų, pamiklinsite kojas ir sustiprinsite širdį, be to, apsaugosite gamtą nuo išmetamųjų dujų", - ragino vokiečius profsąjungoms artimas automobilininkų klubas ACE.

Kiek rinkėjų lietingą rinkimų sekmadienį pasinaudojo šiuo patarimu, nepranešama. Tuo nebesirūpino ir rinkimų kovos nualinti politikai.

Paryžiuje - neįprasta tyla

Diena be automobilio Paryžiuje ir kituose šalies didmiesčiuose jau tapo tradicija, bet tai nereiškia, kad akciją visuomet lydi sėkmė. Rugsėjo 22-ąją centriniai Prancūzijos sostinės rajonai atrodė neįprastai. Miestiečiai į gatves pasipylė su dviračiais, riedučiais arba pėsčiomis. Prie variklių triukšmo pripratusiai ausiai nuo tylos, kurią vietomis trikdė tik skardūs vaikų balsai, darėsi nejauku.

Nuo 9 iki 19 valandos į vadinamąsias „švarias zonas", aštuonis iš dvidešimties sostinės rajonų, galėjo įvažiuoti tik visuomeninio transporto priemonės, greitosios pagalbos automobiliai ir taksi. Tačiau ir jiems buvo draudžiama viršyti 30 km/val. greitį. Nuo visų kitų vairuotojų Paryžiaus centrą saugojo 145 policijos barjerai ir 480 policininkų.