Maisto kainų augimo priežastis – pasaulinės kainos

Per metus maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainoms Lietuvoje padidėjus dešimtadaliu ir grasinant dar kilti, valdininkai, tiriantys kainų augimo pagrįstumą, įvardija pagrindinę priežastį – kainos auga dėl pasaulinių kainų didėjimo ir dėl to, kad Lietuvos gamintojams dabar labiau apsimoka eksportuoti į kitas Europos Sąjungos (ES) šalis nei pigiau savo produkciją parduoti šalies viduje.

„Žinoma, kad pasaulinių kainų augimas yra pagrindinė priežastis, aišku, yra ir kitų faktorių. Pavyzdžiui, darbo apmokėjimo didėjimas, energetinių išteklių kainų augimas. Pieno sektoriuje įtakos daro ir pašarų brangimas“, – DELFI sakė ministro pirmininko Gedimino Kirkilo pavedimu maisto kainų pagrįstumą tiriančios Žemės ūkio ministerijos Ekonomikos departamento direktorius Vygantas Katkevičius.

Jis sako, kad daugiausiai nerimo kelia pieno miltų pasaulinių kainų augimas, kurios nuo pernai metų vidurio pakilo maždaug du kartus, o per pusmetį visų eksportinių pieno produktų kaina pasaulyje išaugo 46 proc.

V. Katkevičius antruoju produktu, kurio kainos pasaulyje ypač šovė į priekį, įvardija grūdus, kurie per metus pabrango ketvirtadaliu paskui save tempdami pašarų kainas, o jos augino visų rūšių mėsos kainas.

Per ateinančius mėnesius Lietuvoje labiausiai ketinama branginti pieno ir duonos produktus – iki trečdalio ir daugiau, aliejus turėtų brangti 10-20 proc., mėsos gaminiai – keliais procentais.

Tačiau, pašnekovo teigimu, maisto produktų kainos Lietuvoje sudaro 60-70 proc. ES vidurkio ir greitai susilyginti neturėtų.

„Šiaip jau esame vienoje rinkoje, tai kainos turėtų vienodėti. Aš nemanau, kad mes greitai vysimės, čia yra ilgas procesas ir ES visada būdavo kainų skirtumai iki 20-30 proc., natūralu, kad skirtumas išliks, bet tendencija bus vienodėjimo“, – aiškino V. Katkevičius.

Praėjusią savaitę į premjerą kreipėsi Žemės ūkio rūmai, prašydami ištirti tikrąsias maisto produktų kainų augimo priežastis. Šią savaitę ketinama sudaryti tai tirsiančią darbo grupę iš Žemės ūkio ir Ūkio ministerijų, Konkurencijos tarybos atstovų.

Statistikos departamento duomenimis, per metus iki šios liepos labiausiai brango būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro grupės prekės ir paslaugos – 11,2 proc., antroje vietoje pagal kainų šuolį yra maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai – 9,9 proc., viešbučių, kavinių ir restoranų paslaugos brango 9,8 proc., 5,5 proc. kilo alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių kainos.

Per metus 5,6 proc. atpigo drabužiai ir avalynė, 7,2 proc. – ryšių grupės prekės ir paslaugos. Vartojimo prekės per metus pabrango 4,7 proc., paslaugos – 6,3 proc.