Erdvėlaivis turės įveikti 680 mln. kilometrų atstumą iki Marso planetos, kur turėtų nusileisti 2008 m. kovo 25 d. „Phoenix“ skrieja į šiaurinį Marso polių.

Erdvėlaivis turėjo pradėti savo kelionę penktadienį, rugpjūčio 3 d., tačiau pakilimas buvo atidėtas parai laiko dėl prastų oro sąlygų.

„Phoenix“ misija palaiminta 2002 m. Jai skirta maždaug 420 mln. JAV dolerių. Raudonojoje planetoje zondas turėtų pasilikti tris mėnesius.

„Mūsų aparatūra yra specialiai parengta atrasti vandens ženklų ir nustatyti, ar šioje arktinėje Marso dalyje galėtų būti tokių gyvybės formų kaip mikrobai“, – misijos tikslą aiškino pagrindinis jos mokslininkas Peteris Smithas iš Arizonos universiteto.

Būdamas Marse, „Phoenix“ erdvėlaivis galės ištiesti 2,35 m ilgio ranką, kuri gali prasiskverbti į vieno metro gylį po planetos paviršiumi.

Mokslininkai tikisi, kad robotas ras ledo, kurio galėtų būti po viršutiniu planetos sluoksniu. Be to, bus ieškoma anglies ir kitų cheminių elementų molekulių, kurios reikalingos gyvybei. Tokiu būdu bus aiškinamasi, ar Marse kada nors buvo, o gal vis dar yra primityvių gyvybės formų.

Mokslininkai įsitikinę, kad prieš šimtus milijonų metų vandens Raudonojoje planetoje buvo – tai įrodo kanjonai ir kiti vandens tėkmės pėdsakai. Tačiau dabar Marsas yra visiškai išdžiūvęs, tad mokslininkai nori sužinoti, kur dingo vanduo.

Mokslininkai tikisi, kad būtent šiaurinėje planetos dalyje pavyks atrasti didelius ledo kiekius. Manoma, kad šioje vietoje temperatūra gali svyruoti nuo -30 iki -130 laipsnių šalčio.