Belgijos Senato vadovė Anne-Marie Lizin, anksčiau garsėjusi Vašingtonui adresuojama kritika dėl Gvantanamo, po praėjusį mėnesį įvykusios kelionės į šią bazę gerokai sušvelnino savo nuomonę.
Kartu ESBO specialioji pasiuntinė Gvantanamui pradėjo raginti pasaulio valstybes priimti bent dalį įkalintųjų, kad bazėje liktų tik pavojingiausi įtariami teroristai – „vertingiausi” kaliniai, kalbant CŽV kalba. Kaip A.-M. Lizin praėjusią savaitę pareiškė Vienoje organizacijos atstovams, tai padėtų ilgainiui visiškai uždaryti Kuboje esantį kalėjimą.
Pasak užsienio žiniasklaidos, kelios šalys jau esą sutinka savo kalėjimuose įkalinti maždaug 80 asmenų iš Gvantanamo.
Specialiosios pasiuntinės teigimu, vienintelė Albanija, lojali JAV sąjungininkė, paskelbė priimsianti bet kuriuos kalinius. Į šią šalį esą jau atvyko aštuoni įkalintieji. Dar du asmenis jau priėmė Belgija.
Be to, A.-M. Lizin informavo ESBO atstovus, kad Lietuva, Danija ir Vokietija esą išreiškė „sąlyginį susidomėjimą”.
Mūsų politikams – naujiena
DELFI kalbinti Seimo ir Vyriausybės nariai tvirtino apie tai girdintys pirmą kartą. Vienintelis užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas pareiškė nieko nekomentuosiantis, pasiteisinęs, šiuo metu atostogauja.
Laikinai premjerą pavaduojantis krašto apsaugos ministras Juozas Olekas sakė apie galimybę perkelti į Lietuvą dalį kalinių girdintis pirmą kartą. Teisingumo ministro Petro Baguškos pirmadienį pasiekti nepavyko.
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininką Justiną Karosą kalbos apie Gvantanamo kalinių priėmimą taip pat nustebino. „Manau, kad ji (A.-M. Lizin – DELFI) blefuoja”, - tvirtino parlamentaras.
Nieko apie tai negirdėjęs prisipažino ir Seimo delegacijos ESBO Parlamentinėje asamblėjoje narys Audronius Ažubalis. Jis suabejojo, ar Lietuva galėtų priimti kalinių iš užsienio.
„Kiek žinau, priimti kalinius į mūsų įkalinimo įstaigas būtų, švelniai pasakius, labai sudėtinga. Be to, ar tai būtų teisinga kitų kalinčiųjų atžvilgiu”, - svarstė konservatorius.
Anot A. Ažubalio, sprendimas dėl kalinių priėmimo turėtų būti priimamas po rimtų konsultacijų su Seimu. Jis taip pat priminė, kad Lietuva jau yra svariai prisidėjusi prie kovos su tarptautiniu terorizmu.
Seniai ragina uždaryti kalėjimą
Kaip A.-M. Lizin teigė 56 valstybes vienijančios organizacijos būstinėje, kalėjimas Gvantanamo įlankoje, tapęs „neigiamu JAV simboliu”, turėtų būti uždarytas.
Tačiau, anot užsienio žiniasklaidos, Belgijos Senato vadovė pripažino, kad situacija bazėje kur kas pagerėjo, lyginant su vaizdu, kurį ji pamatė per pirmąjį apsilankymą 2006 metų kovą.
ESBO specialioji pasiuntinė tvirtino, kad čia galioja labai aiški apklausų procedūra, o tarptautinės bendruomenės stebimi pareigūnai esą nebegali daryti klaidų. Tiesa, JAV valdžios pakviesta A.-M. Lizin negalėjo susitikti su pačiais kaliniais.
2002 metais Gvantanamo įlankoje įkurtame kalėjime šiuo metu kali maždaug 360 žmonių, įtariamų terorizmu ar ryšiais su „Al Qaeda” ar Talibanu. Daugumai asmenų, laikomų kruopščiai saugomame kalėjime, kaltinimai nėra pateikti. Įtariamųjų laikymas kalėjime neribotą laiką, nepareiškus jiems kaltinimų, esą pažeidžia žmogaus teises.
Teigiama, esą šie asmenys, vadinami priešo kovotojais, neturi tokių pat teisių, kaip karo nusikaltėliai. Gvantaname esą netaikomos ir JAV įprastos teismo taisyklės. Todėl daugelis šalių prašo šį kalėjimą uždaryti.