Nužudyto partizano dukrai palankų sprendimą trečiadienį paskelbė Lietuvos apeliacinis teismas. Anksčiau Kauno apygardos teismas buvo nusprendęs nuo sovietų represijų nukentėjusiai moteriai kompensacija nepriklauso.
„Iki šiol maniau, kad Lietuvoje nėra teisybės, - jeigu tavo šeimos nariai nužudyti, atrodo, tu turi trankyti galvą į sieną ir jos neįmanoma pramušti“, - po teismo žurnalistams prisipažino M.Bikuličienė.
Iš M.Žukaitienės ir V.Vasiliausko partizano dukra už tėvo nužudymą reikalavo 200 tūkst., o už tėvo brolio - 50 tūkst. litų.
Partizanų kūnai iki šiol nėra rasti. M.Bikuličienė teisme buvo pareiškusi, kad atsisakytų bet kokių pretenzijų buvusiems KGB darbuotojams, jeigu šie parodytų, kur yra slepiami palaikai.
„Manau, kad jie žino, kur yra mano tėvelis ir dėdė, tačiau greičiausiai čekisto priesaika neleidžia išduoti“, - moteris sakė, kad buvę KGB darbuotojai už ištikimybę iš Rusijos gauna dideles pensijas.
Teismas yra nustatęs, kad M.Žukaitienė pranešė LTSR Valstybės saugumo ministerijos Kauno srities Šakių rajono darbuotojams apie pasipriešinimo sovietų okupacinei valdžiai politinės grupuotės, kuriai priklausė broliai Aštrauskai, buvimo vietą. V.Vasiliauskas pasinaudojo šiais duomenimis ir su kitais asmeninis bunkerį apsupo ir užpuolimo metu partizanus nušovė.
Nustatyta, kad V.Vasiliauskas surašė nužudytųjų partizanų atpažinimo aktus ir pagal pareigybines KGB instrukcijas privalėjo jų kūnus užkasti. M.Žukaitienei už partizanų slėpimosi vietos atskleidimą esą buvo sumokėti du tūkstančiai rublių.
Kauno apygardos teismas už dalyvavimą brolių nužudyme KGB darbuotojus buvo nuteisęs atitinkamai 5 ir 6 metams, tačiau dėl senyvo amžiaus bei teigiamos charakteristikos nuo bausmių jie buvo atleisti. Partizano dukra šį nuosprendį apskundė aukštesnės instancijos teismams, nors jos skundo nepalaikė valstybiniai kaltintojai.
Partizanai Antanas ir Jonas Aštrauskai buvo nužudyti 1953 metų sausio 2-ąją Šakių rajone, Žalgirio miške.
Teismui nurodytame ieškinyje partizano dukra nurodė, kad nuo septynerių metukų buvo priversta augti be tėvo, kartu su šeimos nariais patyrė didžiulius dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją ir netgi pažeminimą. Moteris nurodė, kad jai teko keisti pavardę, slapstytis, nuolat keisti gyvenamąsias vietas, gyventi nuolatinėje įtampoje.
Moteris neslėpė, kad jaučia didžiulę moralinę nuoskaudą lig šiol, nes buvę KGB darbuotojai nenurodo, kur yra nužudytųjų palaikų palaidojimo vieta.
Buvę KGB darbuotojai su pareikštu ieškiniu nesutiko, jie taip pat nepripažino savo kaltės dėl partizanų nužudymo. M.Žukaitienė nurodė, kad ji yra neįgali, prižiūrinti neįgalų sutuoktinį, jos visas turtas vertinamas tik keliolika tūkstančių litų.
V.Vasiliausko turtui - namui Tauragėje, įvertintam 221 tūkst. litų, teismas yra pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones - areštą.
„Žinome, kad tų pinigų negausime, ne juose visa esmė, svarbiausia, kad būtų atkurtas teisingumas“, - DELFI sakė M.Bikuličienė.
Lietuvos valstybė, 1998 m. spalio 6 d. priimdama Valstybės paramos žuvusių pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms dalyvių šeimoms įstatymą, dėl šeimos narių netekties partizano dukrai 2000-ųjų lapkričio 24 d. išmokėjo vienkartinę 20 tūkst. litų pašalpą.