R. Andrikis mano, kad realiausia laukti, jog „valdžia kalbės banalią tiesą, kad KT nutarimas atgal negalioja“.
„Manau, iš valdžios mes tai išgirsime ir ne vieną kartą“, – sakė R. Andrikis.
LAT pirmininkas mano, kad „Alitos“ privatizavimas kiekvienam žmogui bent kiek išmanančiam apie teisę, politiką „niekada nebuvo švarus“.
„Aš nenoriu pasakyti savo išankstinės nuomonės, bet galimybių likviduoti žalą yra. (...) Galimybės nubausti kaltuosius visada yra, tik noro nėra pas valdžią“, – sakė jis.
KT nustatė, kad nutarimas taip pat prieštaravo Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo nuostatai, kad su geriausią konkursinį pasiūlymą pateikusiu potencialiu pirkėju ar potencialiais pirkėjais, kurių konkursiniai pasiūlymai skiriasi ne daugiau kaip 15 proc., gali būti deramasi dėl jų pateiktų konkursinių pasiūlymų gerinimo.
Geriausią konkursinį pasiūlymą pirkti „Alitos“ akcijas pateikė Italijos verslininkas Lugiterzas Bosca, už akcijų paketą pasiūlęs 90, 7 mln. Lt, o antrąją vietą užėmė UAB „Eugesta“ ir UAB „Vinvesta“. Viešo konkurso komisijai konstatavus, kad L. Bosca per nurodytą laiką neatvyko parafuoti „Alita“ akcijų pirkimo-pardavimo sutarties, buvo pasiūlyta valstybės įmonei Valstybės turto fondui (VTF) panaikinti viešo konkurso rezultatus ir priimti sprendimus dėl tolesnės „Alitos“ privatizavimo eigos.
Į derybas buvo pakviesti ketvirti pagal eilę konkurso dalyviai. Dabartinių vadovų konsorciumas pateikė 57, 55 mln. Lt pasiūlymą, kuris nuo geriausio konkursinio pasiūlymo skyrėsi beveik 37 proc. ir daugiau nei dukart viršijo įstatymo nustatytą 15 proc. dydį.
Nutarime konstatuota, kad esant tokioms aplinkybėms Vyriausybė negalėjo pritarti „Alitos“ akcijų pirkimo-pardavimo sutarties projektui, nes tai prieštaravo minėtai Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo nuostatai.
Į teismą kreipėsi Seimas dėl Vyriausybės 2003 metų gruodžio mėnesio nutarimo, kuriuo pritarta „Alitos“ privatizavimui, jis prašė ištirti, ar bendrovės pardavimas neprieštarauja Konstitucijai ir Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymui.
Seimo laikinoji tyrimo komisija „Alitos“ privatizavimo aplinkybėms ištirti nustatė, kad parduodant šią alkoholio gamyklą buvo padaryta žala valstybei ir dėl to kaltinama tuo metu dirbusi Algirdo Brazausko Vyriausybė ir VTF.
Komisijos išvadose teigiama, kad privatizuojant „Alitą“ valstybei buvo padaryta beveik 36 mln. Lt žalos, iš jų daugiau nei 34 mln. Lt negautų pajamų valstybei buvo padaryta VTF atsisakius pasirašyti pirkimo pardavimo sutartį su pirmuoju viešojo konkurso laimėtoju „Bosca“.
Komisija nustatė, kad atsakingais asmenimis padarius valstybei žalą dėl „Alitos“ privatizavimo yra VTF ir buvęs jo generalinis direktorius Povilas Milašauskas, Turto fondo valdyba ir jos pirmininkas Gediminas Rainys, Viešojo konkurso komisija „Stumbrui“, „Alitai“ ir „Anykščių vynui“ privatizuoti, Privatizavimo komisija ir Vyriausybė, kuri 2003 metais pritarė „Alitos“ privatizavimui. Šias išvadas patvirtino Seimas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutarė, kad VTF neteisėtai iš „Alitos” privatizavimo konkurso pašalino L.Boscą, kuriam iš valstybės biudžeto priteista 1,7 mln. Lt.
Generalinė prokuratūra šiuo metu taip pat atlieka ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto L. Bosca pašalinimo iš „Alitos“ viešo privatizavimo konkurso, kuriuo buvo padaryta didelė žala valstybei.
„Alitą“ privatizavo ir dabar valdo jos vadovų komanda. Už 83,8 proc. bendrovės akcijų valstybei buvo sumokėjo 58,05 mln. Lt – 8,05 mln. Lt daugiau nei buvo pradinė pardavimo kaina.
Premjeras lauks KT sprendimo
Premjeras Gediminas Kirkilas tvirtino lauksiantis, kol KT sprendimas pasieks Vyriausybę, tada ir bus sprendžiamas, kaip turėtų elgtis ministrų kabinetas. Tokį premjero komentarą DELFI perdavė jo patarėja ryšiams su visuomene Nemira Pumprickaitė.
Per pirmąjį šių metų ketvirtį įmonė uždirbo 1,64 mln. litų konsoliduoto neaudituoto grynojo pelno.
V.Muntianas: sprendimai dėl „Alitos“ prokuratūros rankose
Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas vengia išsakyti savo nuomonę dėl KT trečiadienį priimto sprendimo. Anot parlamento vadovo, šiuo atveju tolesni sprendimai priklauso nuo Generalinės prokuratūros.
„Seimas savo darbą jau atliko, Seimas kreipėsi į KT, kai kilo įtarimai dėl Vyriausybės nutarimo, kuriuo buvo privatizuota „Alita“. Seimas viską, ką turėjo - atliko, viešąjį interesą gina prokuratūra ir ten reikėtų kreiptis kaip toliau bus ir kas ten bus“, - žurnalistams trečiadienį sakė V.Muntianas.
Klausiamas apie galimą „Alitos“ nacionalizavimą, Seimo vadovas teigė, jog šiuo atveju KT pripažino neteisėtu privatizavimo procesą, o ar patys privatizavimo sandoriai buvo teisėti ar neteisėti turi nustatyti prokuratūra.
„Pats privatizavimo procesas, kas jį vykdė ir jei pažeidė įstatymus, tas ir turi atsakyti, privatizavimo sandoriai teisėti ar ne - šiandieną mes dar negalime atsakyti“, - aiškino V.Muntianas.
Žurnalistams pastebėjus, jog privatizavimo sandoriai yra jau pasekmė neteisėto privatizavimo proceso, V.Muntianas kartojo, jog į visus klausimus turi atsakyti prokuratūra ir Seimas esą šiuo atveju daugiau nieko negalįs padaryti, nes negali imtis prokuratūros funkcijų.
A.Kubilius: Vyriausybė turėtų taisyti blogus sprendimus
Seimo pirmininko pavaduotojas opozicinių konservatorių lyderis Andrius Kubilius trečiadienį DELFI teigė, jog po KT sprendimo dabartinė Vyriausybė turėti taisyti savo pirmtakų neteisėtus sprendimus.
„Kiek pamenu, tai vienintelis toks privatizavimas, kuris taip įvertintas. Ir ne teisininkų akimis matėsi, kad „Alitos“ privatizavimo procesas buvo neskaidriai reguliuojamas ir valdomas, siekiant kažkokių privačių interesų. Toliau, deja, kiek aš įsivaizduoju visą logiką, bus pasakyta, kad KT sprendimas negalioja atgaline data, nes pamenu panašų atvejį, kuomet buvome apskundę A.Šleževičiaus Vyriausybės sprendimą dėl milijoninės paramos suteikimo vienai iš pieno įmonių, bet toliau nieko neįvyko“, - kalbėjo A.Kubilius.
Anot parlamentaro, po KT sprendimo dėl „Alitos“ privatizavimo toliau turėtų būti keliamas klausimas teisininkams, „kaip valstybė turėtų apginti savo interesą ir kaip turėtų būti vertinamos nekonstitucinių Vyriausybės sprendimų žalingos pasekmės“.
„Ir čia gali būti įvairių variantų. Svarbiausia iš neteisės negali gimti teisė, tai reiškia, kad sprendimas dėl „Alitos“ privatizavimo buvo neteisėtas. Toliau yra politinės valios reikalas.
Mes pasiūlysime Vyriausybei pasirūpinti, kad žmonės patikėtų, jog ši Vyriausybė gali taisyti blogus sprendimus nepaisant to, kad tie sprendimai buvo padaryti tos pačios socialdemokratų partijos vadovų ir atstovų“, - sakė A.Kubilius.
J.Pinskus: našta ant socdemų pečių
„Alitos“ privatizavimo laikinajai komisijai vadovavęs Seimo narys „darbietis“ Jonas Pinskus pabrėžia, kad toks precedentas yra pirmas Lietuvos istorijoje.
„Pirmą kartą per nepriklausomos Lietuvos istoriją Konstitucinis Teismas konstatuoja, kad Vyriausybė pažeidė Konstituciją. Šio sprendimo teisines ir materialines pasekmes turės nustatyti ekspertai ir teismas, tačiau jau dabar aišku, kad politinę ir moralinę atsakomybę už šį sandorį turi prisiimti laikinosios komisijos įvardinti asmenys,“ — teigia J. Pinskus.
J. Pinskaus manymu, didžiausia atsakomybės našta krenta ant socialdemokratų: tuo metu valdžioje buvusio premjero ir socialdemokratų pirmininko A. Brazausko bei jo politikos tęsėjo — dabartinio ministrų kabineto vadovo ir socialdemokratų lyderio Gedimino Kirkilo.
„Ankstesnei socialdemokratų ir Vyriausybės vadovybei turi užtekti drąsos prisiimti atsakomybę už savo padarytas klaidas, dabartinei — apginti viešąjį interesą ir ištirti korupcines šio sandorio pasekmes valstybei,“ — teigia Darbo partijos pirmininko pavaduotojas J. Pinskus.
J.Sabatauskas: sandorį galima ginčyti tik teismo keliu
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas teigė, jog KT sprendimas dėl paties “Alitos” privatizavimo sandorio teisinių pasekmių nesukelia.
“Vyriausybės nutarimo pagrindu buvo sudarytas civilinis sandoris. O civiliniai sandoriai automatiškai negali būti nutraukiami ir juos galima užginčyti tik teismo keliu. Bet vėl gi priklausomai nuo to, koks yra KT nutarimas - ar prieštaravimas Konstitucijai nustatytas pagal procedūrą, ar pagal formą, ar iš esmės sprendimas neteisingas šiuo atveju buvo”, - kalbėjo J.Sabatauskas.
Į teismą, anot J.Sabatausko, šiuo atveju galėtų kreiptis vienas iš privatizavimo proceso dalyvių.
“Klausimas – ar prokuratūra viešojo intereso gynimo tvarka turėtų kreiptis į teismą, nes šiandieną nėra labai tiksliai apibrėžta, kokiais atvejais gali kreiptis prokuratūra. Prokuratūra pati savarankiškai turėtų svarstyti tą galimybę”, - aiškino parlamentaras.
Paklaustas apie galimus politinius sprendimus, J.Sabatauskas teigė, jog bet kokie politiniai sprendimai vėl gi teisinių pasekmių neužtrauktų.
“Politinis sprendimas buvo ir “Alitos” privatizavimą tyrusios Seimo komisijos išvadų patvirtinimas, tačiau tai savaime teisinių pasekmių nesukelia”, - teigė J.Sabatauskas.
