LR Švietimo ir mokslo ministerijos teisininkė Olga Pacevičienė „Verslo savaitei“ pateikė išsamų komentarą dėl diplominių darbų pirkimo. Jame paaiškinta, kad Lietuvos Respublikos įstatymai draudžia rengti ir parduoti diplominius darbus kitiems asmenims. Už autorių teisių ir gretutinių teisių pažeidimus Baudžiamajame ir Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatoma baudžiamoji ir administracinė atsakomybė.
Be to, studentai privalo laikytis Aukštojo mokslo įstatymo, kitų teisės aktų, taip pat ir studentų etikos kodekso, kurį pagal Švietimo ir mokslo ministerijos parengtas rekomendacijas parengia ir tvirtina aukštoji mokykla, suderinusi su studentų atstovybe.
Už diplominį darbą – nuo 2 iki 4 tūkstančių litų
Nepaisant to, diplominių ir kitų rašto darbų kūrėjai Lietuvoje dirba visiškai nesislapstydami. Rašto darbų kainos yra labai įvairios ir priklauso nuo daugelio sąlygų. Tačiau paprastai 5 – 7 lapų darbas kainuoja apie 20 – 50 litų, už keliolikos lapų kursinį darbą dažniausiai tenka pakloti apie 100-200 lt. Baigiamasis diplominis darbas, atsižvelgiant į jo sudėtingumą, studijų pakopą, apimtį ir kitus dalykus, gali kainuoti nuo 2 iki 4 tūkstančių litų.
Kauno technologijos universiteto (KTU) Informatikos fakulteto ketvirtakursis, dėl suprantamų priežasčių nenorėjęs, kad būtų minima jo pavardė, teigia šiuo „verslu” užsiimantis jau apie porą metų.
Jis teigia, kad klientų susirasti yra visiškai nesudėtinga, nes užtenka vienam žmogui pasiūlyti kokybiškai padaryti laboratorinį darbą, o jau tuomet ši žinia pasklinda po reikiamus sluoksnius.
Vaikinas teigia, kad šių mokslo metų rudens semestre KTU vadovybė paskleidė gandus, jog bus „gaudomi“ ir baudžiami darbų pardavėjai, tačiau tai ir liko gandais.
„Verslo savaitės“ žurnalistė, domėdamasi šia tema, sužinojo dar vieną įdomų faktą: net tarp dėstytojų yra tokių, kurie rašo ir parduoda studentams darbus, o per egzaminus už tam tikrą mokestį nurodo teisingus atsakymus.
Įdomu ir tai, kad kai kurie šiuo „verslu“ užsiimantys žmonės tą patį darbą parduoda keliems žmonėms.
Veikė nelegali įmonė
Nė dviejų kursų Vytauto Didžiojo universitete (VDU) nesugebėjęs pabaigti Mindaugas netgi buvo sukūręs savotišką nelegalią įmonę, kurioje vienu metu darbuodavosi nuo 3 iki 6 žmonių.
„Iš pradžių rašydavau ir pats, o vėliau atlikdavau tik vadybininko funkcijas. Ieškodavau klientų, tardavausi su jais dėl užmokesčio, o patį darbą už mažesnį užmokestį atlikti patikėdavau savo „darbuotojams“. Taip gaudavau pelno, už kurį galėjau visai nesunkiai pragyventi – kai gerai sekdavosi, pavykdavo užsidirbti apie 1000 litų per mėnesį, - apie šio „verslo“ subtilybes pasakojo vaikinas, šiuo metu uždarbiaujantis Anglijoje. - Didžiausias trūkumas buvo tas, kad tai – sezoninis užsiėmimas. Didžiausias darbų pikas būdavo prieš sesijas ir jų metų, o kitu laiku, ypač vasarą, užsakymų labai sumažėdavo arba nebūdavo visai. Būtent todėl ir nutariau nutraukti šią veiklą.“
Mokesčių inspekcijoje pasijuokė
Keturiasdešimtmetis Almantas, gyvenantis viename Kauno priemiestyje, iš panašaus verslo gyvena jau beveik dvidešimt metų. Vyras KTU studentams braižo įvairius brėžinius ir niekada nedirbo jokio kito darbo.
„Pastaraisiais metais ėmiau mąstyti apie galimybę senatvėje gauti pensiją. Nutariau pasidomėti, ar galėčiau legalizuoti savo verslą ir mokėti mokesčius. Nelabai žinodamas kur eiti, užsukau į mokesčių inspekciją, tačiau ten iš manęs tik pasijuokė. Daugiau tuo nesidomėjau“, - apie savo nesėkmingą bandymą legalizuotis pasakojo Almantas.
Nelegalus verslas klesti ir internete
Rašantieji darbus apie savo paslaugas skelbia ne tik aukštųjų mokyklų skelbimų lentose, bet ir internete. Čia tokių pasiūlymų galima rasti skelbimų puslapiuose arba specializuotose svetainėse, kurių veikia net keletas. Vienose jų reikiamą darbą galimą užsisakyti, kitose – išsirinkti iš jau parašytų ir įsigyti išsiuntus vos porą litų kainuojančią SMS žinutę. Tiesa, šiuo atveju nėra garantijos, kad tą patį darbą dėstytojui dar nepristatė anksčiau jį įsigijęs studentas.
Bene labiausiai išsiskiria svetainė Diplominiai.lt, savo solidžiu dizainu primenanti patikimos įmonės tinklalapį, kuriame atvirai skelbiama: „Mūsų specialistai rengia kursinius, diplominius ir kitus rašto darbus. Mūsų tikslas – teikti studentams kokybiškiausias rinkoje paslaugas už prieinamą kainą.“
Norintys kreiptis dėl rašto darbų turi užpildyti specialią formą, kuri yra apsvarstoma ir duodamas atsakymas, ar reikiamo pobūdžio darbą galima parašyti.
Sprendžiant iš šių požymių, galima teigti, kad už šios svetainės „slepiasi“ nelegalias paslaugas teikianti įmonė, dirbanti, kaip teigiama diplominiai.lt interneto puslapyje, jau septynerius metus.
Dangstosi verslo liudijimu
Šioje svetainėje netgi nurodomas verslo liudijimo numeris – V 0423239. Tinklalapyje tikinama, kad apgavystė ar nekokybiškos paslaugos neįmanomos, kadangi tai nebūtų naudinga jų įmonei. Tikriausiai vengiant atsakomybės už nelegalią veiklą tinklalapyje nenurodytas nė vienas čia dirbantis asmuo, pateikiamas tik elektroninio pašto adresas ir telefono bei fakso Vilniuje numeriai.
„Verslo savaitės“ žurnalistė paskambino nurodytu telefono numeriu pasiteirauti, ar įmonės vadovas žino, kad užsiimti tokia veikla pagal Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 38 straipsnį yra nelegalu. Telefonu atsiliepusi mergina iš pradžių tvirtino, kad verslo liudijimas tikras, o paskui ėmė teigti, kad ji šioje įmonėje nedirba. Paprašyta nurodyti savo vadovo telefono numerį bei pavardę atsisakė toliau bendrauti ir išjungė savo mobiliojo ryšio telefoną.
Ar dėstytojai atskiria pirktus darbus?
Viena Klaipėdos universiteto studentė, už pinigus rašanti referatus, teigė pardavusi klientui autentišką, niekur nenaudotą darbą, tačiau jo dėstytojas iš karto suprato, kad darbas pirktas.
„Verslo savaitės“ kalbintai Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto (VU KHF) docentei (nenorėjusiai, kad straipsnyje būtų minima jos pavardė, nes, pasak jos, fakulteto vadovybė į bet kokią, nors ir mažą kritiką, reaguoja kaip į asmeninį įžeidimą) nepasitaikė, kad studentas ateitų su nusipirktu ar plagijuotu darbu. „Paprastai, jei man kyla įtarimų, studentai arba pagrindžia savo mintis, arba ne. Tada rašau atitinkamą pažymį“, – sakė dėstytoja.
KMU Slaugos fakulteto dekanas prof. Arvydas Šeškevičius teigė, kad tokio atvejo, jog būtų išsiaiškinta, kad darbas pirktas, dar nepasitaikė, nes patys dėstytojai duoda darbų pavadinimus ir sugalvoja metodikas, bet mano, jog tai nėra išganymas, nes jei bus parduodančių, atsiras ir perkančių.
G.Kuprevičius: „Vagys ir apgavikai manęs nedomina“
KTU Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas prof. Giedrius Kuprevičius sakė, kad nusirašinėjimas ir darbų pirkimas yra bendros kultūros stygius ir vienų nepagarba kitiems bei savo sąžinei.
„Dėl to, beje, visai neišgyvenu, nes yra pakankamai sąžiningų studentų ir aš su jais dirbu. Vagys ir apgavikai manęs nedomina“, – teigė dekanas.
A. Šeškevičius sakė pastebėjęs, kad dauguma studentų ieško lengvesnio kelio, ir tik vienas kitas yra sąžiningas. Jo manymu, tam didžiausią įtaką turi tam tikrų vertybių stoka šeimose.
Minėtoji VU KHF docentė sakė, kad nesąžiningų ir pasipelnyti siekiančių žmonių buvo visada, o „Copy-paste“ laikai, kone visuotinė kompiuterizacija, visiška originalumo devalvacija skatina pirkti ir parduoti kursinius darbus, referatus.
Pasak pašnekovų, taip atsitinka ir dėl asmeninių dėstytojų savybių ir dėl visiško jų darbo nuvertinimo, didžiulio krūvio bei mažo atlyginimo.
VDU diplominius darbus žadama pakeisti baigiamaisiais egzaminais
VU rektorius prof. Benediktas Juodka nepanoro šia tema išsakyti savo nuomonės, užtat Vytauto Didžiojo universiteto rektorius prof. Zigmas Lydeka buvo kur kas kalbesnis.
Jis teigė, kad universitetuose kovoti su diplominių darbų pirkimu galima tik dviem būdais: formuoti atitinkamą studentų ir dėstytojų požiūrį bei griežtai laikytis nustatytų diplominių darbų rengimo etapų.
Pasak Z.Lydekos, kol akademinėje visuomenėje nebus susiformavęs brandus požiūris į studijas, diplominių darbų pirkimo atvejai bus galimi.
,,Jei visi dėstytojai griežtai iš studentų reikalautų, kad jie nustatytu laiku pateiktų parengtas diplominio darbo dalis, aišku, kad apie pirkimą net nebūtų minčių. Atviru laišku kreipiausi į Universiteto bendruomenę, kuriame buvo aiškiai išsakyta, kad nusirašinėjimas ir plagijavimas netoleruojami: už tai netgi bus šalinama iš Universiteto“, - teigė Z. Lydeka.
Pasak jo, Vytauto Didžiojo universitete nuo kitų metų diplominiai darbai tikriausiai nebus rašomi. Vietoj jų numatoma rengti praktinio, teorinio ir kūrybinio pobūdžio baigiamuosius egzaminus.