Tyrimo duomenimis, Lietuvoje nuo nusikaltimų nukentėjusių gyventojų skaičius jau penkerius metus išlieka stabilus, tačiau didėja nesaugumo jausmas. Tyrimas buvo atliktas 2005-ųjų spalį Vilniuje - viena sociologinių tyrimų bendrovė apklausė apie 2 tūkst. žmonių.

Apie nusikaltimus žmonės vengia pranešti policijai - aktyviausi būna nukentėjusieji nuo automobilių vagių bei vagysčių iš gyvenamųjų patalpų.

„Vagystes iš automobilių žmonės vertina kaip nelabai rimtus nusikaltimus, todėl ne visada kreipiasi pagalbos į policiją“, - sakė Teisės instituto Kriminologinio skyriaus specialistė Sonata Mališauskaitė-Simanaitienė.

Vis dėlto, tyrimo metu paaiškėjo, kad Lietuvos gyventojai labiausiai nukenčia būtent dėl vagysčių iš automobilių.

Pasak S.Mališauskaitės-Simanaitienės, dauguma į policiją besikreipusių asmenų policijos darbą vertino neigiamai, tačiau daugiausiai - dėl neparodyto dėmesio įvykio tyrimui. Tačiau apie 40 proc. žmonių policijos darbą vertina teigiamai, tiek pat - neigiamai.

Tyrimo metu apklausti žmonės beveik visada policijai pranešdavo apie automobilių vagystes ir įsiveržimą į gyvenamąsias patalpas.

Tyrimo metu taip pat paaiškėjo, kad kišenvagių aukomis labiausiai gresia tapti moterims, o plėšimų ir užpuolimų aukomis - vyrams.

ES kontekste Lietuva neišsiskiria - yra viduryje, todėl tyrimą atlikęs Teisės institutas neigia pasklidusį mitą, kad Lietuvoje ypač didelis nusikalstamumas.

„Tačiau žmonės nejaučia, kad mažėja nusikalstamumas ir gerėja padėtis“, - Teisės instituto Kriminologinių tyrimų skyriaus vadovė Svetlana Gečėnienė.

Pasak jos, per pastaruosius metus apie 40 proc. gyventojų mano, kad per artimiausius metus į jų namus gali kas nors įsilaužti, tačiau tuo nelabai tiki - apie 45 proc. apklaustųjų. „Tai geras ženklas - gyventojai nelabai jaučiasi saugūs, tačiau labiau optimistiškesni“, - S.Gečėnienės teigimu, apie 60 proc. šalies gyventojų nesijaučia saugūs.