J. Abromavičiaus našlė Jūratė Abromavičienė aukšto kariuomenės pareigūno žodžius pavadino šmeižtu.
„Negalėčiau sakyti, kad kažkokie faktai įrodė jo (A. Pociaus - DELFI) pateiktų faktų tikrumą. Bent jau komisijos nariai neįžvelgė toje medžiagoje faktų, kurie patvirtintų“, - po komisijos posėdžio žurnalistams sakė jos pirmininkė Loreta Graužinienė. Atskleisti kokių nors detalių apie nagrinėtą riboto naudojimo medžiagą ji atsisakė.
„Komisija neturi medžiagos, kad patvirtintų A. Pociaus pasakytus žodžius“, - pakartojo parlamentarė ir nusistebėjo, kodėl tokius pareiškimus skelbia statutinis pareigūnas.
Paneigė gavęs garso įrašų
Buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) Kauno skyriaus viršininkas ir tiesioginis žuvusio saugumiečio Juro Abromavičiaus vadovas Rimantas Bajorinas tvirtina neturėjęs jokių pavaldinio darytų garso įrašų, kuriuose savanoriai esą teigė buvę verbuojami sprogdinti geležinkelį. Kad tokius įrašus darė ir juos perdavė R. Bajorinui, iš kurio stalčių kasetės galėjo dingti, yra tvirtinęs pats J. Abromavičius.
Buvusio pavaldinio žodžius, užfiksuotus Generalinės prokuratūros medžiagoje, R. Bajorinas antradienį paneigė žurnalistams. Prieš tai jis už uždarų liudijo J. Abromavičiaus žūtį tiriančiai Seimo komisijai. Uždaro posėdžio paprašė pats R. Bajorinas.
„Aš įrašų iš viso neturėjau, tai vienas dalykas. <...> Antras dalykas, jei darbuotojas rašo pranešimą ir nori pridėti nuotraukas, garso ar vaizdo įrašą, rašo priedą ir niekas to nepaslėps. Kas taip sako (kad įrašai dingo - DELFI), - apie operatyvinį darbą neturi jokio supratimo, nes visi dalykai laikomi seife, o ne stalčiuose“, - žurnalistams kalbėjo buvęs saugumietis.
Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento nutarime, kurį neseniai išspausdino dienraštis „Lietuvos rytas“, teigiama, esą 1996 metų vasarą J. Abromavičius savo bendražygei Kristinai Sudžienei buvo davęs paklausyti mikrokasetę su jo ir vieno savanorio pokalbio garso įrašu. Jame esą buvo kalbama apie tai, kaip aukštas SKAT karininkas A. Pangonis tą savanorį „verbavo“ susprogdinti geležinkelį.
J. Abromavičius esą turėjo ir pokalbio apie tą patį su kitu savanoriu garso įrašą. Be to, jis K. Sudžienei pareiškė mikrokasetes su garso įrašais ir savo ataskaita perdavęs R. Bajorinui, o vėliau šio darbo kabinete stalo stalčiuje matęs savo tarnybinius pranešimus, bet be garso įrašų kasečių.
Anot K. Sudžienės, tuometinis VSD Kauno skyriaus viršininkas neleido J. Abromavičiui kažkokios medžiagos perduoti aukščiau pagal instanciją. J. Abromavičius esą konfliktavo su R. Bajorinu.
Buvusio savanorio ir saugumiečio našlė Jūratė Abromavičienė prokurorams paliudijo girdėjusį vyro skundų, kad „VSD Kauno skyriaus vadovybė jo pateiktai medžiagai nedavė tolesnės eigos“, o pateikti garso įrašai dingo.
Beje, sprendžiant iš prokuratūros nutarimo, pats R. Bajorinas anksčiau pareigūnams teigė neprisimenantis, ar J. Abromavičius jam buvo perdavęs garso įrašų apie tilto per Bražuolės upelį sprogdinimą. Tačiau kad pavaldinys jį informavo apie tai, kad „kažkas kažkam siūlė sprogdinti geležinkelį“, patvirtino.
Kontrabandos J. Abromavičius netyrė?
Antradienį R. Bajorinas žurnalistams tvirtino, kad jo pavaldinys VSD paliko savo noru, likus maždaug pusmečiui iki žūties 1997 metų sausio 31 dieną. Apie J. Abromavičiaus susprogdinimo aplinkybes jis teigė žinantis „tiek pat, kiek žurnalistai“.
Anksčiau Seimo komisijai liudijęs savanorių maišto iniciatorius Jonas Maskvytis tvirtino, esą J. Abromavičiaus žūtį galėjo nulemti jo vykdyti spirito, cigarečių kontrabandos tyrimai. VSD įsidarbinęs buvęs savanoris esą aptikdavo nusikaltėlių pėdsakus, bet kai reikėdavo juos demaskuoti, į operacijas pareigūno nebeimdavo.
Kartą saugumietis neva buvo aptiktas kompiuterinėje duomenų bazėje beieškantis konfiskuotų mašinų, tačiau jų nerado. Jei J. Abromavičius būtų apie tai pranešęs viešai, būtų smarkiai pakenkęs VSD, todėl esą ir buvo atleistas iš saugumo.
Tačiau R. Bajorinas antradienį tikino, kad jo pavaldinys „jokios informacijos su kontrabanda netyrė, dirbo visai kitame poskyryje, negaliu sakyti, kur“.
Anksčiau žiniasklaidoje buvo teigiama, kad J. Abromavičius 1996 metais pats išėjo ir iš VSD, nesutapus jo ir tiesioginio viršininko požiūriams į operatyvinį darbą.
Generalinės prokuratūros nutarime pažymima, kad R. Bajorinas buvusį pavaldinį charakterizavo kaip pasitikintį savimi, kruopštų, turėjusį savo nuomonę, ne visada pripažinusį savo klaidas, maniusį, kad VSD darbuotojui viskas galima. Liudytojo teigimu, dėl charakterio savybių, kaip neva nesugebančiam įvykdyti nurodymų, jis ir poskyrio viršininkas Algimantas Kalašnikas pasiūlė išeiti iš tarnybos VSD.
J. Abromavičius, domėjęsis savanorių maištu ir tilto per Bražuolės upelį susprogdinimu, žuvo prieš dešimt metų Kaune, sprogus jo automobiliui. Nusikaltėliai po automobiliu „Volkswagen Passat" buvo pritvirtinę maždaug 500 gramų sprogstamosios medžiagos heksogeno, dar vadinamo jūros mišiniu.
Generalinė prokuratūra ikiteisminio tyrimo metu nustatė, kad sprogstamąjį įtaisą pagamino ir po J. Abromavičiaus automobiliu pritvirtino asmuo, kuris vėliau atsitiktinai pats susisprogdino. Ikiteisminis tyrimas dviejų įtariamųjų - Algirdo Petrusevičiaus ir Jono Zajančkausko atžvilgiu, nesurinkus pakankamai jų kaltės įrodymų, buvo nutrauktas, tačiau J. Abromavičiaus žūties aplinkybių tyrimas dar nesibaigė.
Antradienį uždarame komisijos posėdyje dalyvavęs Generalinės prokuratūros prokuroras Rolandas Stankevičius informavo apie atliekamą ikiteisminį tyrimą. Nuo viešų komentarų apie šią bylą pareigūnas susilaikė.