Pasak Aplinkos ministerijos Genetiškai modifikuotų organizmų skyriaus vedėjo Daniaus Lygio, pasaulis dabar išgyvena genetiškai modifikuotų augalų bumą: jų plotai kasmet didėja apie 10–11 proc. ir dabar jau siekia 102 mln. ha.

Tuo tarpu dar prieš dešimt metų jais visame pasaulyje buvo užsėta tik 1 tūkst. ha.

Mokslininkų tikslas buvo taurus – norėta genetiškai modifikuotu maistu aprūpinti badaujančias trečiojo pasaulio šalis, tačiau dabar šis maistas jau užkariauja visus žemynus.

Skverbiasi į Lietuvą

Europos Sąjunga (ES) 1999-aisiais tokiems produktams buvo paskelbusi moratoriumą, tačiau dabar, neištvėrusi genų inžineriją propaguojančių šalių spaudimo, juos jau įsileidžia. ES, taigi ir Lietuvos, rinkoje kol kas įteisinti maždaug 34 produktai, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų, rapsų, sojų ir medvilnės. Lietuvos ūkininkai patys jų dar neaugina. Anot D.Lygio, gauti tik du mokslininkų prašymai užsėti po 1 ha genetiškai modifikuotais rapsais ir kukurūzais.

Tačiau maisto produktų su genetiškai modifikuotais organizmais Lietuvos parduotuvėse pilna. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, tokių augalų mutantų yra 8 rūšių saldumynuose: kai kuriuose turkiškuose ir ukrainietiškuose saldainiuose, 2 pavadinimų bulgariškuose riešutiniuose tepamuosiuose šokolado kremuose „Finetti”.

Parduotuvių lentynos lūžta nuo augalinių aliejų, kuriuose yra genetiškai modifikuotų sojų. Nesunkiai galima nusipirkti ir tokio margarino. VMTV nurodo tik dvi majonezo rūšis, tačiau L.T. aptiko, jog ir ant kitų majonezo pakuočių vos įžiūrimomis raidelėmis parašyta, kad sudėtyje yra modifikuoto krakmolo.

Sustabdė prekybą

Pasak VMVT Maisto skyriaus vyriausiosios specialistės Vidos Jarošienės, svarbiausia, kad pirkėjas žinotų, ką perka, ir jeigu jis baiminasi dėl genetiškai modifikuotų produktų, galėtų pasirinkti natūralius. Jei produkte genetiškai modifikuotų organizmų yra daugiau nei 0,9 proc., griežtai reikalaujama etiketėje tai nurodyti. Tačiau prekybininkai šios taisyklės ne visada laikosi. Štai laikinai buvo sustabdytos UAB „Saldainis” iš Turkijos įsivežtų šokoladinių vaflių „Safari” ir to paties pavadinimo šokolado plytelių partijos (iš viso beveik 1 tona), kadangi ištyrus paaiškėjo, jog modifikuotų produktų kiekis jose buvo didesnis nei 5 proc. Kol apie tai nebus informuojama etiketėse, prekiauti „Safari” nebus galima.

Ryžiai nelegalai

Beje, nuorodos apie produkto modifikuotus komponentus pateikiamos tokiu smulkiu šriftu, jog ne kiekvienas prekybos centre gali jas perskaityti. VMVT inspektoriai ne sykį yra aptikę prekybos centruose pagamintų salotų su aliejumi iš genetiškai modifikuotų sojų, kepinių su panašios sudėties margarinu, tačiau apie tai etiketėse nebuvo net užsiminta.

D.Lygis prisiminė kilusį skandalą, kai Lietuvoje maždaug 8 metus buvo prekiaujama amerikietiškais genetiškai modifikuotais ryžiais. Tai paaiškėjo tik pernai, kai JAV tarnybos pačios pranešė aptikusios nelegaliai auginamus ir parduodamus ryžius. Genetiškai modifikuoti ryžiai Europoje, beje, apskritai nėra įteisinti.

Poveikis neištirtas

Pasak D.Lygio, apklausos visame pasaulyje rodo, jog maždaug 50 proc. žmonių baiminasi dėl nežinomo genetiškai modifikuotų produktų poveikio. Pasaulio sveikatos organizacija dėl jų laikosi nuosaikios pozicijos. Tačiau, kaip teigė D.Lygis, bandymai su genetiškai pakeistais augalais vyksta vos 10 metų, o tai yra per trumpas laikas, kad būtų galima įrodyti arba teigiamą, arba neigiamą jų poveikį. Genetiškai modifikuotais augalais domisi ir teroristai, ir karo pramonė. „Didžiausias pavojus, jog kas nors sukurs žmonijai kenksmingą augalą ir paslapčia jį išplatins, – sakė D.Lygis. – O aptikti tokį mutantą nežinant, ko ieškai, yra labai sunku.”

Pataria spręsti patiems

Sveikatos apsaugos ministerijos Mitybos centro Maisto saugos skyriaus vedėjos Ramunės Rudauskaitės teigimu, Europos Komisija labai priešinasi kiekvienam bandymui įteisinti genetiškai modifikuotus organizmus ir jei yra nors menkiausia galimybė uždrausti, esą tą ir daro. „Tai daugiau politiniai sprendimai, – sakė R.Rudauskaitė. – O jei dėl genetiškai modifikuotų sojų produktų baiminasi alergiški žmonės, tai sojai ir taip daugelis alergiški.”

Gydytoja dietologė Edita Gavelienė teigė, jog žmonėms visada kelia baimę nežinia. O nežinios šiuo atveju nestinga, nes genetiškai modifikuotų organizmų poveikis žmogui iki galo neištirtas. „Jie buvo pradėti kurti, kad apsaugotų skurdžiausias šalis nuo bado, o dabar užkariauja rinką, – sakė gydytoja. – Galima tik patarti, kad žmonės, kurie tokių produktų bijo, turėtų rinktis. Aš asmeniškai, kai pamatau, kad parsinešiau majonezo su modifikuotu krakmolu, nesibaiminu.”

L.T. info

Šiandien mūsų parduotuvėse galima rasti daug maisto produktų, kurių sudėtyje – genetiškai modifikuoti komponentai. Reikia pripažinti, tai nurodyta gaminių etiketėse, tačiau itin smulkiomis raidėmis. Tai 8 pavadinimų saldumynai, 22 pavadinimų augaliniai aliejai („Brolio”, „Lankų”, „Sodžiaus”, „Kolumbo”, „Tėviškės”, „Augalinis aliejus”, „Dolores”, „Maxima”, „Optima linija”, „Perla”, „Karolina”, „Žemaičio”, „Aukselis”, „Saulutė”, „Omili”, „Huilor”, „Oilio”, „Vitela”, „Luccija”, „Jazmine”, „Caroli”, „Zitos sojų aliejus”), 6 pavadinimų margarinai („Optima linija”, „Aukselis”, „Aima”, „Lisette”, „Extra”, „Osrini”), 2 pavadinimų majonezai („Sodžiaus“, „Provanso”).